Lietuvos keliais matome vis daugiau riedančių elektromobilių. Regitros duomenimis vien 2023 m. iš viso buvo registruota 248 859 transporto priemonės, iš kurių 173 057 asmeniniai lengvieji automobiliai. Tarp jų 2023 m. sausio-gruodžio mėnesiais registruoti net 4851 elektra varomi asmeniniai lengvieji automobiliai. Tai apytiksliai sudaro apie 2.8 % visų registruotų asmeninės paskirties automobilių 2023 m.
Lietuvoje. 2022 m. ši dalis siekė 1,75 %, tad matomas apie 160 % elektrinių automobilių asmeniniam naudojimui augimas nuo 2022 m. Vis dar sparčiai populiarėjant mitais apipintoms elektra varomoms transporto priemonėms, kai kuriems vis dar kyla abejonių dėl jų įsigijimo. Išsklaidykime abejones su naujausiais faktais ir paneikime populiariausius mitus.
Didžiausia abejonė dėl investicijos į elektra varomą automobilį kyla dėl jo vertės praradimo ilgalaikėje perspektyvoje, o tiksliau – dėl baterijos ilgaamžiškumo trūkumo. Manoma, kad ji tarnauja 3-5 metus prieš prarandant didžiąją dalį savo talpos, tačiau šiandien gamintojai garantuoja, jog ji puikiai tarnaus mažiausiai 8–10 metų neprarasdama 15 procentų savo talpos. Mokslininkai nuolat ieško sprendimų prailginti baterijos tarnavimo laiką, tad prognozuojamas padidinimas iki 10–20 m. Jau dabar yra atrasta nauja ličio baterija, kuri gali būti įkrauta 6000 kartų,, t.y. daugiau nei bet kokia kita baterija. Tesla ir Porsche taip pat mato potencialą silicio anoduose, kurie gali konkuruoti su ličio baterijomis panašia talpa ir įkrovimo greičiu. Prie baterijos ilgaamžiškumo, galime prisidėti ir mes, išsiugdę teigiamą įprotį – tinkamai įkraudami baterijas, t.y. neišeikvodami jų iki galo ir neįkraudami visiškai pilnai galime prailginti baterijos tarnavimo laiką sumažindami įkrovimo ciklų kiekį bei pažeidimo tikimybę baterijai stipriai kaistant 1-20 % ir 80-100 % įkrovimo intervaluose.
Kitas įsivyravęs mitas – su elektromobiliu nenuvažiuosime nuo Vilniaus iki Klaipėdos jo neįkrovę. Tiesa, dar yra elektromobilių, su kuriais turėsime stabtelėti pusiaukelėje pasidaryti kavos gėrimo pertraukėlę, kol automobilio baterija bus įkrauta, bet per pastaruosius metus stebimas baterijos talpos padidėjimas elektra varomose transporto priemonėse. Automobilio įkrovimo stotelių žemėlapį galite turėti savo telefone naudodami carone.lt programėlę visiems vairavimo poreikiams. Nuo 2021 m., kuomet ličio jonų baterijos talpa daugiausiai buvusi 330 GWh, padidėjo 65 % 2022 m. iki 550 GWh. Toyota investuoja į tolesnę ličio baterijų plėtrą ir žada iki 2030 m. pradėti naujos kartos masinę produkciją su ypatingai greitai įsikraunančiomis ir 1600 km vienu įkrovimu įveikiančiomis baterijomis. Graphenano įmonė taip pat neatsilieka nuo baterijų industrijos ir artimiausiu metu žada rinkai pasiūlyti grafeno baterijas, su kuriomis tikimasi peržengti įspūdingą 1000 km ribą vienu įkrovimu. 2023 m. Lietuvoje tarp elektromobilių populiariausios markės buvo Tesla, Volkswagen ir BMW. Palyginimui, Tesla Model 3 gali įveikti 600 km su vienu įkrovimu. Tai greičiausiai viena iš jo populiarumo priežasčių Lietuvoje. Šį modelį įkraunant nuo 20 % lygio iki 80 % lygio 120 kW įkrovimo stotelėje užtruksite vos 30 minučių. Naudodamiesi namų stotele su 7 kW gali tekti palaukti iki 11 val., kol baterija bus pakrauta iki 80 % lygio.
Pratęsiant mintį apie įkrovimo stoteles – daugelis baiminasi, kad jų tinklas nėra pakankamas patenkinti dabartinės ir augančios elektromobilių rinkos poreikius. LAKD puslapyje galite peržvelgti jau esamas įkrovimo stoteles ir valstybės planuojamus elektromobilių įkrovimo plėtros taškus iki 2030 m.. Žemėlapyje matyti, kad planuojama intensyvi plėtra ties daugiausiai automobilių pravažiuojamais, pagrindiniais susisiekimo keliais bei miestuose prie įvairių viešųjų įstaigų, geležinkelio, autobuso stočių, degalinių ir kitų įmonių. Žadama įrengti per 60 tūkstančių prieigos taškų, o iš jų 6 tūkstančius – viešųjų, kurioms suplanuotas apie 90 mln. eurų investicinių Europos Sąjungos lėšų panaudojimas. Įkrovimo stotelių užimtumą taip pat galite stebėti šioje oficialioje AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatorių ir jų valdomų stotelių registravimo sistemoje Lietuvoje, kurioje taip pat matyti kur išsidėsčiusios stotelės, kokie jų tipai, kiekis ir kaina už kW. Skaičiuojama, kad tokių prieigų šalyje jau yra daugiau nei 1000, kai tuo tarpu prieš 9 metus jų buvo vos keletas. Nuo to laiko didelis, 890 %, tokių stotelių augimas pastebimas visoje Europoje. Nuo 48 jų išaugo iki 475 tūkstančių. Šių prieigų skaitmeninimas sparčiai integruojamas su tokiomis įvairiomis, maršrutus skaičiuojančiomis, realaus laiko programomis kaip Google Maps, Waze ir kitomis, kad vairuotojams būtų dar patogiau keliauti ir planuoti savo sustojimo taškus elektromobilio įkrovimui.
Nors yra vieši prieigos taškai įsikrauto bateriją, tačiau pastoviam elektromobilio įkrovimui rekomenduojama ir siekiama, kad daugiausia būtų privačių asmeninių įkrovimo stotelių. Tam taip pat skiriamas finansavimas. O jei dar turite saulės elektrinę, galėsite mėgautis važinėjimu automobiliu labai pigiai. Tiesa, jei ketinate įsirengti privačią stotelę, palyginimui verta žinoti, kad vienas namų ūkis per metus vidutiniškai sunaudoja apie 3100 kW energijos, o vienas asmeninis elektra varomas automobilis – 2000 kWh per metus. Tad įsirenginėdami tiek saulės elektrinę, tiek prieigos tašką reiktų atsižvelgti kiek šeimos narių turės automobilius ir koks bus elektros suvartojimo poreikis metams. Prieigą įsirengti galite tiek privačiuose namuose, tiek šalia daugiabučių, tad nesijaudinkite, kraustytis į privatų namą tikrai nebūtina norint įsigyti elektromobilį.
Dar viena plačiai paplitusi nuomonė, kad elektromobiliai tinkami važinėti tik mieste. Taip, tai yra gana patogu, nes galima rasti daug prieigos taškų, tačiau tai nereiškia, kad elektromobilis skirtas tik važinėjimui mieste. Dabar yra didesnę baterijos talpą turinčių elektromobilių, o važiuojant greitkeliu ar automagistrale leidžiamu 130 km/val. greičiu padidėja sąnaudos kaip ir bet kuriuo kitu automobiliu ir tai yra normalu. Jei Jūsų rutinoje nusimato dažnos ilgesnės kelionės, verta į tai atsižvelgti ir renkantis automobilį. Taip pat verta atsižvelgti ir į tai, kad energijos sąnaudoms įtakos turi ir automobilio dinaminės savybės, vėjo kryptis ir greitis bei oro temperatūra. Geriausia tuomet būtų rasti suderinamumą tarp baterijos talpos, greito įkrovimo funkcijos, elektromobilio galingumo ir kainos. Jūs pasirenkate prioritetą ir galimybes. Dabar rinkoje galime rasti elektromobilių nuo 17 500 eurų (Dacia Spring) iki daugiau nei 165 000 eurų (Mercedes-Benz EQS 53 4MATIC+). Žinoma, galite rinktis ir iš naudotų elektromobilių. Abejais atvejais nepamirškite pasinaudoti valstybės skiriama parama, įsigyjant naujus – 5000 eur. o perkant naudotus – 2500 eur.
Nors ne visur elektromobiliai atneša pakankamą naudą palyginti su įprastais, vidaus degimo variklius turinčiais, dėl tos šalies ar vietovės elektros gavybos būdo, kuris gali būti taršus ir mažiau iš atsinaujinančių šaltinių, bet kaip žinome, Europa ketina atsisakyti nuo 2035 m. pardavinėti benzinu ar dyzeliu varomus automobilius, tad dar yra laiko pasiruošti pokyčiams iš anksto. Prognozuojamas ir tolesnis elektromobilių kainų mažėjimas, tad ateitis bus vis palankesnė priimti ekologiškesnį sprendimą ir džiaugtis prisidedant prie darnesnės aplinkos be išmetamųjų dujų.
24-35
