Nuo 1994-ųjų rugsėjo 21-ąją pasaulyje minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Tai – lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Alzheimerio liga dažniausiai serga senyvo amžiaus žmonės. Šią ligą 1907 m. pirmasis aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta.
Nors, statistiniais duomenimis, Lietuvoje yra beveik 30 tūkst. žmonių, sergančių Alzheimerio liga, ir jų skaičius nuolat didėja, visuomenė apie šią negandą vis dar žino mažai ir neretai laiko įprasta organizmo senėjimo dalimi. Tarptautinė Alzheimerio ligos diena – puiki proga pradėti sklaidyti šią ligą apgaubusius mitus bei padėti sergančiųjų artimiesiems, kuriems reikalinga ne mažesnė parama nei jų globotiniams.
Pasaulyje yra apie 40 mln. sergančiųjų įvairiomis Alzheimerio ligos atmainomis. Atsižvelgiant, kad kiekvienais metais nustatoma dar apie 5 milijonus atvejų, prognozuojama, kad po 20 metų šis skaičius padvigubės. Apskaičiuota, kad šia liga serga 5-9 proc. vyresnių kaip 65 m., 10-12 proc. - 80 m., 20-25 proc. 80-90 m,. ir daugiau nei 30 proc. per 90 m. amžiaus žmonių. Specialistų nuomone, po 30 metų daugiau nei pusė 85 metų ribą perkopusių žmonių sirgs Alzheimerio liga. Lietuvos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka apie 10 Alzheimerio ligos atvejų.
Pasak Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacijos (AGĮA) prezidento Edmundo Jonyno-Koževnikovo, ši degeneracinė liga yra viena iš labiausiai paplitusių silpnaprotystės formų, pažeidžianti smegenis ir pasireiškianti atminties, ypač trumpalaikės, praradimu ir intelektinių gebėjimų susilpnėjimu.
„Reikia suprasti, kad tai nėra natūralus senatvinis reiškinys, o rimta liga. Kadangi ji neišgydoma, nuolat progresuoja, žmogus tampa ne tik nedarbingas, bet ir nesavarankiškas, visiškai priklausomas nuo aplinkinių. Liga sukelia didžiulį stresą ligonio artimiesiems ir slaugytojams, kuriems tenka pasitelkti daug kantrybės, jėgų ir laiko“, − sakė E. Jonynas-Koževnikovas.
Pasak jo, netolimoje ateityje apie Alzheimerio ligą neišvengiamai teks kalbėti vis daugiau. „Vienas ryškiausių mūsų laikų fenomenų yra pagyvenusių žmonių skaičiaus didėjimas ir populiacijos senėjimas. Senatvei būdinga daug stresą sukeliančių faktorių, kurie neretai blogina psichikos sveikatą, mažina funkcinį pajėgumą ir kartu didina socialinę izoliaciją. Alzheimerio liga yra viena skaudžiausių šiuolaikinės visuomenės rykščių, tad šią problemą būtina spręsti kompleksiškai – tiek kuriant ir tobulinant gydymo ir slaugos sistemas, tiek šviečiant visuomenę“, − sakė jis.
Nors liga yra neišgydoma, naudojamos įvairios priemonės ir vaistai, padedantys sumažinti jos sukeliamas pasekmes.
Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies.
Alzheimerio liga prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Sutrikusi atmintis yra pagrindinis pažintinis šios ligos požymis, ryškiausiai sutrinka naujos informacijos įsisavinimas, progresuoja dezorientacija laike ir erdvėje, vėliau sutrinka anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis nebesugeba skaityti ir rašyti, užmiršta net savo vaikų vardus bei kiek jų turi, nebežino su kuo gyvena, neprisimena, kad reikia valgyti ir t.t.
Sergantiems Alzheimerio liga sutrinka kalba. Ji dažnai būna miglota, vėliau sutrinka kalbos supratimas, nyksta bendravimo įgūdžiai. Ligoniams atsiranda apatija, depresija, sumažėja iniciatyva. Kartais būna sunku nustatyti Alzheimerio ligą tik dėl to, kad sergantieji ja retai kreipiasi į gydytojus dėl silpnėjančios atminties. Tą dažniausia gali pastebėti artimieji.
Lietuvoje viena iš didžiausių problemų – neturtas. Sergantis Alzheimerio liga iš savo pensijos net sauskelnių negali nusipirkti (kai liga įsisenėja, žmogui jų nuolat reikia, nes nebegali prisižiūrėti savęs).
Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija pataria:
Jei pastebėjote šiuos pokyčius:
- Kalbos sutrikimą;
- Nesiorientavimą laike ir vietoje;
- Nuotaikos ir elgesio kaitą;
- Asmenybės pokyčius;
- Užmiršimą, kur padėti daiktai;
- Sunkumus atliekant paprastas, gerai žinomas užduotis;
- Prastą arba sumažėjusi sprendimų priėmimo galimybė;
- Sumažėjusį gebėjimą sutelkti dėmesį į konkretų dalyką;
- Vengimą imtis iniciatyvos;
- Atminties susilpnėjimą.
Nedelskite, kreipkitės į šeimos gydytoją.
- Prašykite siuntimo pas neurologą arba psichiatrą.
- Neišsigąskite, nepulkite į paniką, o iš karto pradėkite vartoti tinkamus vaistus.
- Įprastiniame gyvenime nieko nekeiskite, nesinervinkite, būkite veiklus.
- Jei stokojate informacijos, skambinkite į Alzheimerio asociaciją, stokite į klubą.
O štai keletas naudingų Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos patarimų slaugantiems Alzheimerio liga sergantį artimąjį:
1.Jeigu Jūsų artimajam nustatė Alzheimerio ligą, nepulkite į paniką. Tai nieko nepadės. Prašome nusiraminti ir stengtis atsiminti, kad nervai ir pyktis nieko gera neduos.
2.. Nesiginčykite su ligoniu. Jis vis tiek visada teisus. Neįrodinėkite, kad jis ligonis. Dažniausiai jis įrodys, kad Jūs pats ligonis. Jei ligonis nepripažįsta ligos, tai ir nereikia. Juk nuo to niekas nesikeičia.
3.Alzheimerio liga yra neurologinis susirgimas. Todėl atsargiai! – nereikia priprasti prie antidepresantų, raminamųjų, slopinamųjų ir kitokių cheminių psichotropinių vaistų. Tai išbalansuoja ligonio psichiką, o vargai dėl to tenka Jums!
4. Nepamirškite savęs! Rūpinkitės ir savimi! Tausokite savo nervus ir psichinę pusiausvyrą!
5. Būtinai pasilikite sau gyvenimo, veiksmų erdvės. Neskubėkite, nepulkite pildyti ir daryti viską, ko Jūsų ligonis įsigeidžia. Vieną minutę Jis nori, pvz., bulvių košės , o po kelių minučių jau - arbatos. Taigi ką Jūs pagaminsite, viskas bus gerai, svarbu – šviežia ir maistinga. Juk labai dažnai ką tik pavalgęs ligonis kitam šeimos nariui guosis, kad jam neduoda valgyti! Bet Jūs nesiginčykite. Nedavėte, tai nedavėte.
6. Jei ligoniui sunkiau atsiminti žodžiu sakomas užduotis ar prašymus, rašykite raštelius. Sakiniai turi būti trumpi, aiškūs, konkretūs.
7. Kalbėkite trumpais sakiniais. Neužduokite iš karto daug užduočių.
8. Leiskite žmogui dirbti įprastus darbus. Nekeiskite daiktų vietos. Neatimkite Jo mėgstamų užsiėmimų. Žinoma, turite prižiūrėti, ar jis nedaro ko nors netinkamo.
9. Ligonis gali labai pamėgti cukrų, ir gana didelėmis dozėmis. Tiesiog paslėpkite, kad jisnebūtų matomas, lengvai prieinamas. Bet į arbatą ar kavą įdėkite daugiau nei įprasta.
10. Jei Jūsų prižiūrimas žmogus mėgsta vienas išeiti – nieko baisaus, jei tame name ir vietovėje gyvenate seniai. Tik būtinai įdėkite į kišenę raštelį su jo vardu, užrašykite vieną ar kelis telefono numerius ekstra atvejui. Jeigu ligoniui tai nauja vieta – labai daug pavojų, kad žmogus gali pasiklysti. Būkite budrūs!
11. Ligonis gali pradėti bijoti tamsos, bet nedrįsti to pasakyti. Jūs galite pastebėti, kad nakčiai jis neišjungia šviesos. Ir tegul. Įrenkite mažą lempelę prie lovos, kantriai pamokykite ją įjungti ir išjungti.
12. Ligoniai gali prarasti alkio arba sotumo jausmą. Jūs turėtumėte pasirūpinti, kad ligonis laiku ir pakankamai pavalgytų. Ligonis gali sakyti , kad nenori valgyti. Nesiginčykite ir neįrodinėkite, kad reikia! Tiesiog ramiai pakvieskite valgyti. Jei piktai atsisako, palaukite kelias minutes ir vėl lyg niekur nieko pakvieskite.
13. Nedarykite visko už ligonį! Gal Jums atrodys, kad taip lengviau ir greičiau, bet tai labai blogas supratimas. Apsiginkluokite kantrybe ir kiek galėdamas „šalčiau” stebėkite, kaip ligonis nors ir labai iš lėto atlieka savo įprastus kasdienius darbus: prausiasi, apsirengia, nusirengia, pasidaro valgyti, įsipila arbatos, skuta bulves, plauna indus ir t. t. Kai reikia, ramiu tonu patarkite ar paraginkite.
14. Geriau atvirai pasakykite šeimos draugams ir kaimynams, kokia liga susirgo Jūsų artimasis. Tuomet galėsite toliau su jais bendrauti, neužsidarysite su savo ligoniu tarp keturių sienų. Tegul kuo daugiau žmonių sužino, kad Alzheimerio liga nėra psichikos liga, kad ja susirgti gali bet kuris iš mūsų, kad ji nėra kokia gėda, o tik didelė problema.
15. Ligoniui gali pasidaryti sunku kalbėti, rasti tinkamų žodžių. Gali beveik visai nustoti suprantamai kalbėti. Nusiraminkite ir paguoskite ligonį. Tai ligos simptomas. Kalbėkite su juo, kalbinkite, tik nesinervinkite.
16. Jeigu ligonis ilgai valgo – tegul. Neskubinkite jo. Mandagumas, ramumas ir savitvarda – Jūsų jėga! Ligonis labai ilgai rengiasi, kuičiasi, niurzga, kad jam sunku tai daryti – nekreipkite dėmesio. Tegul rengiasi nors dvi valandas! Jei niekur neskubate, darykite savo darbus ar išgerkite kavos, kad nukreiptumėte savo dėmesį.
17. Ligonis gali būti nepatenkintas, kad Jūs kažkur išeinate. Nepasiduokite! Stenkitės nekreipti dėmesio. Neparodykite, kad dėl to labai kremtatės. Nesileiskite terorizuojami! Jei kelis kartus akivaizdžiai nusileisite, vėliau Jums bus tik sunkiau. Jeigu norite išeiti tik pasivaikščioti ir atsipūsti nuo kasdienės rutinos – nesakykite jam to. Sakykit, kad labai reikia į parduotuvę ar sumokėti mokesčius ir pan.
18. Gal ligonį sudomintų kryžiažodžiai. Tai būtų labai gerai! Tegul sprendžia, galvoja.
19. Nekeiskite ligoniui aplinkos. Net guldimas į ligoninę šiems ligoniams yra baisiausias stresas. Kai ligonis gulės ligoninėje, Jums tuo metu bus geriau, bet ligoniui sugrįžus Jūs turėsite problemų dvigubai daugiau.
