Antradienį, lapkričio 14 d., paskelbta popiežiaus žinia XXXVIII Pasaulinei jaunimo dienai, kuri minima visose katalikų Bažnyčios vyskupijose Kristaus, Visatos valdovo sekmadienį, lapkričio 26 d.
Dienos tema – „Džiaukitės viltyje!“ (žr Rm 12,12) – yra žodžiai iš apaštalo šv. Pauliaus laiško Romiečiams. Popiežius žinioje prašė jaunimo būti vilties žiburiais ir nebijoti skleisti jos šviesą savo aplinkoje. „Nebijokite su visais dalintis Prisikėlusio Kristaus viltimi ir džiaugsmu. Saugokite jumyse įžiebtą kibirkštį, bet tuo pačiu ją dovanokite kitiems.“ Anot Pranciškaus, krikščionys negali pasilaikyti Kristaus vilties vien tik sau, kaip gražaus prisiminimo, nes ji skirta visiems.
Popiežius žinioje ypač prašo, kad jaunuoliai neapleistų bendraamžių, kurie, nepaisant visko, šypsosi, tačiau iš tikrųjų savo viduje liūdi, nes prarado viltį. Popiežius Pranciškus įsakmiai paminėjo didelį jaunimo savižudybių skaičių įvairiuose kraštuose. „Kur mūsų viltis?“ – klausia Pranciškus. Jaunystė yra vilties ir svajonių metas, tačiau gyvename laikais, kai daugeliui jaunuolių atrodo, jog viltis neegzistuoja. Karus, užgauliojimą ir žeminimą patiriantieji jaučiasi tarsi uždaryti į tamsią kalėjimo celę, o beviltiškumas, baimė, depresijos jiems neleidžia išvysti gyvenimo šviesos. Žmonijos tragedijų, ypač nekaltų aukų akivaizdoje kreipiamės į Viešpatį klausdami – „Kodėl?“
Popiežius su įsitikinimu rašo žinioje, kad mes galime būti dalis Dievo atsakymo. Sukurti pagal jo panašumą ir atvaizdą, galime tapti jo meilės išraiška, gimdanti džiaugsmą ir viltį taip pat ten, kur tai atrodo neįmanoma. Popiežius prisiminė įvairius šventuosius ir kankinius, kurie liudijo, jog tai įmanoma, kartu prisiminė populiarų italų režisieriaus R. Benigni filmą La Vita è Bella („Gyvenimas gražus“), kuriame tėvas geba apsaugoti mažą sūnų nuo nepakeliamų konclagerio baisumų tikrovės, kad žmonių piktumas neatimtų gyvenimo vilties.
Apaštalas šv. Paulius ragino romiečius džiūgauti viltyje per didžiuosius persekiojimus. Pranciškus pažymėjo, kad tai nėra žmogaus išrasta, o Jėzaus Velykų, jo Prisikėlimo jėgos sukelta viltis. Tai džiaugsmas, kylantis iš susitikimo su Kristumi. Krikščioniškasis džiaugsmas yra iš Dievo, iš suvokimo, kad esame jo mylimi.
Krikščioniškoji viltis nėra lengvabūdiškas optimizmas ir nėra placebas patikliems žmonėms, o tikrumas, kad Dievas mūsų niekada neapleidžia, nepalieka vienų. Prisikėlęs Kristus, jo meilė, visuomet yra su mumis, net tada, kai atrodo, kad yra toli, pažymėjo popiežius, primindamas tai, ką rašė jaunimui skirtame apaštališkajame paraginime Christus vivit: Kristus yra didžioji vilties šviesa ir vedlys mums, einantiems per gyvenimo tamsą, nes jis – šviesiausia rytmečio žvaigždė, priminė popiežius.
Pranciškus žinioje jaunimui priminė maldos svarbą – malda maitina viltį – ir kasdienių apsisprendimų svarbą palaikant viltį. Be to, Pranciškus patikino, kad dieviškosios vilties palaikomi krikščionys patiria kitokį džiaugsmą, kuris ateina iš vidaus. Gyvenime visada bus iššūkių ir sunkumų, tačiau puoselėdami tikėjimo palaikomą viltį juos priimsime žinodami, kad ne jie tars paskutinį žodį, nes būsime kaip maži vilties šviestuvai kitiems.
Popiežius užtikrino: neturime bėgti iš pasaulio, o mylėti dabartinį laikmetį, į kurį Dievas mus atvedė ne be priežasties. Kristus yra gyvas. Jis yra mūsų viltis. (SAK / Vatican News)
