Maldos ir pasninko dienos, kuri bus švenčiama ateinantį penktadienį, spalio 27-ąją, paskelbimas atitinka popiežiaus Pranciškaus stilių ir primena šv. Jono Pauliaus II stilių, kuris panašiomis dramatiškomis aplinkybėmis kvietė visus krikščionis melsti taikos. Malda už taiką taip pat yra biblinė tradicija, pažymi kardinolas Ferdinando Filoni. Interviu su juo paskelbė italų katalikų dienraštis „Avvenire“.
Galima priminti, kad kardinolas karo nešamą griovimą ir vargą matė savo akimis: 2001–2006 metais jis, kaip apaštalinis nuncijus, rezidavo karo siaubiamo Irako sostinėje ir nepaliko jos pačiais sunkiausiais momentais. Pasninko ir maldos už taiką dieną popiežius paskelbė po spalio 7 dienos „Hamas“ teroristinės ir barbariškos atakos prieš Izraelį, sukėlusios didžiulę geopolitinę krizę, jau nusinešusios tūkstančius žydų ir palestiniečių gyvybių ir rizikuojančios nusinešti dar daugiau. Didžioji dalis žuvusiųjų yra civiliai, moterys, vaikai. Kardinolas F. Filoni, kuris nuo 2019 metų eina Jeruzalės Šventojo Kapo riterių ordino didžiojo magistro pareigas, yra tiesiogiai susijęs su įvykiais Šventojoje Žemėje.
Kvietimas pasninkui ir maldai yra stiprus Šventojo Tėvo gestas. Mums, tikintiesiems, raginimas melstis ir pasninkauti nėra tik sociologinis faktas. Tai daugiau. Tai dvasinis faktas, primenantis tai, ką Jėzus darė savo gyvenime. Malda ir pasninkas yra tarsi šauksmas ar skundas. Ir pats Jėzus nevengė šaukti tokiu būdu, ypač tada, kai ant kryžiaus prisiėmė sau visos žmonijos kančią. Sunkiu metu visi, pradedant nuo vaikų, šaukiasi, meldžia pagalbos. Toks šauksmas yra stiprus ir nesustabdomas veiksmas. Jis taip pat yra atviras vilčiai. Ir Jėzus šaukėsi, su pasitikėjimu ir viltimi atsiduodamas Tėvo valiai.
Kardinolas F. Filoni pabrėžė kitą svarbų akcentą. Malda, taikos maldavimas yra biblinės tradicijos dalis. Šventajame Rašte yra gausu kvietimų ir raginimų taikai. Senajame Testamente Mesijas yra suvokiamas kaip Taikos Kunigaikštis. Popiežiaus paskelbta maldos ir pasninko diena taip pat įsilieja į šią tradiciją.
Natūralu, kad popiežiaus Pranciškaus prašymu ši diena turėtų būti ekumeninė ir tarpreliginė: Artimieji Rytai yra tautų, religijų, politinių, kultūrinių, socialinių vizijų sankryža. Galbūt tai turtingiausias tokia įvairove pasaulio regionas.
Popiežius pagrįstai kvietimą šauktis taikos su malda skiria visiems: žydams, musulmonams, visų konfesijų krikščionims, geros valios žmonėms. Visiems. Tai visiems skirtas kvietimas. Tokiu metu negalime užsidaryti savyje, negalime nesusitikti. Negalime sau to leisti. Ir tai atitinka popiežiaus Pranciškaus viziją, išreikštą enciklikoje Fratelli tutti. Šauktis taikos yra būtinybė. Ne tik šiandienai, bet ir ateičiai. Nes šiandienos smurtas neišvengiamai paveiks ateities kartas, pastebėjo kardinolas F. Filoni.
Ar šis taikos šauksmas gali turėti kokį nors poveikį dabartinei krizei? Perspektyvos, žmogiškai kalbant, neguodžia. Atrodo, kad tokioje sudėtingoje ir dramatiškoje situacijoje suviešėti taikai yra kone neįmanoma. Bet turime prisiminti, jog istorijos Viešpačiui nėra neįmanomų dalykų. Po to, kaip žmonės, visada turime atsižvelgti į tai, kad taika turi būti teisinga, kitaip jos nebus.
Nuo ko pradėti? Į paliaubas ir dialogą žiūrima skeptiškai. Bet, kaip liudija ir pastarųjų keliolikos metų istorija jam gerai pažįstamame Irake, karas gimdo tik karą. Net ir dabar, kai karas oficialiai baigėsi, Irake nėra taikos, nes tęsiasi nuolatiniai smurto proveržiai. Taika, neišvengiamai, prasideda nuo paliaubų, dialogo, bendradarbiavimo ir geros valios, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
O Šventojo kapo ordino, kuriam jis vadovauja, širdyje yra meilė Šventajai Žemei, pažymėjo kardinolas F. Filoni, ordino didysis magistras. Ta meilė yra atvira: ordino mokyklose mokosi ir Izraelio žydai ir Palestinos musulmonai. Pagal XIX amžiaus popiežiaus Pijaus IX nustatytą tvarką ordino socialinė veikla vykdoma per Jeruzalės lotynų patriarchatą, kuriai labai gerai susipažinęs su vietos situacija ir pačiais smulkiausiais jos poreikiais. Daug ordino riterių ir damų panoro papildomai prisidėti prie specialiai dabartinei krizei sukurto fondo, kuris bus skirtas Jeruzalės lotynų patriarchatui. (RK / Vatican News)
