Rugpjūčio 17 dieną Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minimas šv. Hiacintas, vienas iš pirmųjų dominikonų iš dabartinės Lenkijos teritorijos, mandatą misijoms gavęs iš paties šv. Dominyko. Jis svarbus ir Lietuvos krikščioniškajai istorijai.
Šv. Hiacintas, liaudiškai vadinamas šv. Jackumi, (gyvenęs apie 1183–1257 metus) buvo didis keliautojas ir misionierius. Jis lankėsi Italijoje, kur įstojo į visai neseniai įsteigtą pamokslautojų arba dominikonų ordiną, apaštalavo ne vien Lenkijoje, bet ir Prūsijoje, visai šalia Žemaitijos paribių, pasiekė Kijyvo Rusią, steigė dominikonų vienuolynus, kurie per šimtmečius atliko didelį vaidmenį Abiejų Tautų respublikoje.
1594 metų balandį Klemensas VIII (tas pats popiežius, kuris 1602 m. lapkritį patvirtino šv. Kazimiero kultą) vadovavo Hiacinto kanonizacijos iškilmėms Romos Šv. Petro bazilikoje. 1686 metais šv. Hiacintas paskelbtas Lenkijos ir Lietuvos globėju. Ta proga Krokuvoj išspausdintas leidinys pristato šv. Hiacintą kartu su kitais Abiejų Tautų Respublikos šventaisiais globėjais. Neatsitiktinai ir dabartinėje Lietuvoje galima aplankyti šv. Hiacintui dedikuotus bažnyčias arba altorius, tapybos ar drožybos darbus.
2022 metais Bažnytinio paveldo muziejus išleido rinkinį „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“. (RK/ Vatican News)
