Austrija yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė nenukeliama į sekmadienį, bet, kaip nurodyta Romos liturginiame kalendoriuje, švenčiama ketvirtadienį. Iškilmės Mišioms ir eucharistinei procesijai Austrijos sostinės gatvėmis vadovavo Vienos arkivyskupas kardinolas Christophas Schoenbornas.
Devintinių išvakarėse kardinolas savo tviterio paskyroje pasidalijo trumpu pamąstymu apie šios iškilmės prasmę. Visoje Austrijoje, beveik visuose miestuose ir miesteliuose, rengiamos Devintinių procesijos, dažnai susijusios ir su senomis liaudies pamaldumo tradicijomis. Tačiau ar tai, ką darome visoje šalyje, yra daugiau nei folkloras? Kasmet Vienos gatvėmis einančią eucharistinę procesiją stebi daugybe turistų ir atsitiktinių praeivių. Jie su smalsumu žiūri į šį reginį, kuris daugeliui atrodo visiškai nesuprantamas ir keistas. Kartkartėmis kas nors persižegnoja ar netgi atsiklaupia prieš Švenčiausiąjį Sakramentą. O ką galima pasakyti apie mums, kurie einame procesijoje, meldžiamės, giedame? Ar nesijaučiame svetimi tarp daugybės žmonių, kurie dažniausiai žiūri nesuprasdami arba tiesiog praeina pro šalį? Turiu prisipažinti, rašo kardinolas, kad mane patį apima keistas jausmas, kai einu nešdamas monstranciją. Ar tai nėra pasenusi tradicija? Kas supranta, ką mes darome? Ar tai atitinka mūsų laikus? Ir tada, priduria kardinolas, aš paprasčiausiai prašau Jėzaus: „Palaimink visus žmones! Paguosk juos, sustiprink juos ir būk su jais!“ Taip, Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė iš tiesų yra daugiau nei tik folkloras!
