Rugpjūčio 13 dieną Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje švęsti Šv. Roko atlaidai, kuriuos vedė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
Po šv. Mišių ir procesijos aplink bažnyčią įvyko ketvirtasis, paskutinis, II tarptautinio Mažeikių vargonų muzikos festivalio koncertas.
Apie pasibaigusį festivalį kalbėjome su jo meno vadove Lukrecija Stonkute. „Džiaugiuosi atlikėjų profesionalumu, klausytojų gausa ir palaikymu“, – apibendrindama festivalį sakė pašnekovė. Muzikologė atskleidė, kodėl festivalis tapo jos dvasiniu išsigelbėjimu, kas sukėlė šiek tiek apmaudo bei kas buvo jos didžiausias ramstis. Pašnekovė taip pat supažindino ir su ambicingais festivalio ateities planais.
Vienintelis festivalis Žemaitijoje
Mažeikių vargonų muzikos festivalis – tai unikalus kultūrinis renginys ne tik Mažeikiuose, bet ir Žemaitijos regione. „Neseniai atlikau muzikologinį tyrimą apie vargonų muzikos festivalius Lietuvoje užfiksavo penkis aktyviai organizuojamus ir rengiamus festivalius: Klaipėdoje, Rokiškyje, Anykščiuose, Utenoje ir Mažeikiuose“, – įžvalgomis dalinosi L. Stonkutė.
Mažeikiuose vargonų festivalis surengtas jau antrus metus iš eilės ir vargonų muzikos mylėtojams dovanojo keturis aukšto meninio lygio koncertus.
Išskirtiniai vargonai
Šiemet mėgautis instrumentų karaliaus garsų didybe buvo galima trijose bažnyčiose: Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Švč. Jėzaus Širdies bei Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai.
Būtent Žemalėje esantys vargonai yra verti išskirtinio dėmesio – tai, pasak dr. Girėno Povilionio, vieni iš paskutinių išlikusių baroko-klasicizmo kompozicijos (barokinio instrumento ir klasicistinio prospekto) vargonų Lietuvoje. „Savo regione turėdami tokius išskirtinius vargonus, prie kurių darbavosi net aštuoni VšĮ „Vargonų paveldo centras“ meistrai – būtų didžiulė negarbė nesinaudoti tokiu puikiu instrumentu“, – Budas.lt sakė festivalio meno vadovė.
Idėja kilo iš skaudžios patirties
Iš Mažeikių kilusiai L. Stonkutei vargonai – labai artimas ir pažįstamas instrumentas. Studijuodama muzikologiją ji taip pat lankė ir vargonų atlikimo fakultatyvą. Pasak pašnekovės, groti sekėsi puikiai. „Atlikau nemažai rečitalių, scenoje bendradarbiavau su garsiais solistais, kompozitoriais, chorais taip pat dalyvavau daugelyje konkursų, kuriuose pelniau prizines vietas“, – prisiminė muzikologė. Ji teigė, jog didelė meilė vargonų muzikai skatino tobulėti, todėl repetuodavo labai daug valandų, tačiau įdėtos pastangos atsipirko netikėtai ir skausmingai: „Besiruošiant dalyvauti Tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse susidūriau su rimtomis, lėtinėmis nugaros ir rankų problemomis, kurių pagydyti tapo neįmanoma“.
Po šios patirties L. Stonkutei prireikė metų pertraukos, po jos – emociškai atsigavusi, grįžo į įprastus muzikologinius darbus ir tuomet pradėjo ieškoti išeities, kaip likusį savo gyvenimą būti greta vargonų, jų neliečiant: „Tad festivalio įkūrimo idėja buvo mano dvasinis išsigelbėjimas“, – sakė muzikologė.
Pastebėjo didelį poreikį
Surengti vargonų festivalį paskatino ne tik skaudūs asmeniniai išgyvenimai, bet ir profesinės įžvalgos: „Dirbdama muzikologe ir koncertų vedėja Tarptautiniame Mažeikių meno festivalyje pastebėjau, kad vargonų muzikos koncertuose visada sulaukdavome gausios klausytojų auditorijos“, – prisiminė L. Stonkutė. Pašnekovė teigė, supratusi, kad toks žiūrovų antplūdis sąlygoja profesionaliosios koncertinės vargonų muzikos koncertų, festivalių trūkumą ir sparčiai augantį pastarųjų poreikį. Tad pasitarę su Tarptautinio Mažeikių vargonų muzikos festivalio projekto vadovu Ričardu Grušu, bendromis jėgomis nusprendė įgyvendinti šią gražią festivalio idėją.
Improvizacijai plojo atsistoję
Dar prieš pirmąjį festivalį padaryta įžvalga, jog Mažeikiams reikia tokio festivalio atsipirko – klausytojų šiemet susirinko dar daugiau. Pasak L. Stonkutės, ji sulaukusi gausių ir tik teigiamų klausytojų atsiliepimų.
Festivalio sėkmę liudija ne tik teigiami žodžiai, bet ir žiūrovų emocijos. Festivalio atidarymo koncerte, liepos 6 dieną, vargonininko Martin Gregorius atlikta J. Naujalio „Lietuva brangi“ dainos improvizacija sulaukė audringos reakcijos – žiūrovai plojo atsistoję ir šaukė BRAVO! „Ši improvizacija buvo neįtikėtinai profesionali, įtraukianti ir stingdanti dėl nuostabos“, – įspūdingą festivalio momentą prisiminė L. Stonkutė.
Festivalis prasiplėtė savo geografija
L. Stonkutė džiaugėsi, jog festivalis per metus išaugo – pernai koncertavo atlikėjai iš dviejų valstybių, o šiais metais dalyvavo penkių šalių vargonų virtuozai ir jų scenos partneriai: Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir Šveicarijos. L. Stonkutė teigė, jog pakito ir atlikėjų sudėtis: „Pernai turėjome su solo vargonais koncertus ir du kamerinio ansamblio sudėtyse, o šiais metais visi atlikėjai atvyko su instrumentalistais ir dainininkais“.
Pasak festivalio meno vadovės, pokyčiai palietė ir repertuarą: „Pernai atlikėjai muzikinę programą rinkosi savo nuožiūra, tačiau šiemet prašėme, kad būtų atliktas bent vienas XIX-XX a. ir vienas XXI a. lietuvių kompozitorių kūrinys vargonams solo“.
Supažindino net su brazilų kūryba
L. Stonkutės manymu, vargonai yra pats sudėtingiausias instrumentas. Jis, anot pašnekovės, gali išreikšti pačias įvairiausias emocijas – nuo bauginančio ar šventiškai nuteikiančio skambesio iki ramybės, paguodos.
Festivalio koncertinėse programose dalyvavę klaustytojai galėjo įsitikinti, kokia įvairi ir skirtinga yra vargonų muzika. Anot muzikologės, klausytojai supažindinti ne tik su vokiečių ar prancūzų kompozitorių kūryba, bet ir gausiu latvių, lietuvių, anglų, belgų, brazilų ir amerikiečių muzikiniu katalogu.
Šviesti ir klausytojus, ir atlikėjus
„Mano, kaip šio festivalio meno vadovės, tikslas – puoselėti ir skleisti profesionalųjį vargonų muzikos meną, supažindinti klausytojus su ryškiausiais Lietuvos bei užsienio vargonininkais bei Mažeikių miesto ir rajono bažnyčių autentiškais ir naujais vargonais“, – kalbėjo muzikologė. Ji pridūrė, jog siekia šviesti ne tik klausytojus, bet ir atlikėjus. „Labai svarbu atlikėjus supažindinti ir skatinti groti mūsų šalies kompozitorių vargoninę kūrybą, kurios turime tikrai nemažai, tačiau dažnu atveju net patys vargonininkai to nežino“, – Budas.lt sakė L. Stonkutė.
Kartėlis dėl konferencijos
Kaip jau minėjo muzikologė, viena iš festivalio misijų – švietėjiška. Šiam tikslui įgyvendinti buvo surengta konferencija, kurios metu savo srities profesionalai skaitė pranešimus, susijusius su vargonų muzikos menu. „Konferencijų pranešimai – tai lyg iki galo paruoštas patiekalas pateiktas ant padėklo – belieka tik skanauti“, – vaizdžiai kalbėjo L. Stonkutė. Deja, bet norinčių „paskanauti“ pristigo: „Norėtųsi išreikšti nedidelį apmaudą dėl labai menko klausytojų kiekio festivalio konferencijoje: stinga muzikos mokyklos mokytojų, kultūros ir meno žmonių entuziazmo ir susidomėjimo“, – teigė pašnekovė.
Atlikėjus sieja ir Mažeikiai, ir net Holivudas
Festivalio metu pasirodė ryškiausi, perspektyviausi Lietuvos ir užsienio vargonininkai, kuriems L. Stonkutė negailėjo gerų žodžių. Šių metų festivalį, pasak muzikologės, pradėjo jauni, profesionalūs ir energingi atlikėjai: vargonininkas Martin Gregorius su trimitininku Marc Zwingelberg.
Antrajame festivalio koncerte muzikavo atlikėjos iš Latvijos: antroji Rygos katedros vargonininkė Diana Jaunzeme-Portnaja ir sopranas Viktorija Pakalniece – Latvijos operos ir baleto teatro solistė. L. Stonkutė teigė, jog būtent ši atlikėja susijusi su Holivudu – ji atlieka įrašus Holivudiniuose filmuose.
Trečiajame festivalio koncerte klaustytojai išgirdo šeimyninį žemaičių duetą: vargonininkę Indrę Gerikaitę, gimusią Mažeikiuose, ir iš Telšių kilusį valtornininką Paulių Lukauską.
Festivalį Žemalėje uždarė senosios muzikos ansamblis VIVE: cinko atlikėja Indrė Kučinskaitė (Šveicarija), barokinio smuiko atlikėjas Vojtech Jakl (Šveicarija) ir vargonininkas Vilimas Norkūnas (Lietuva).
Ambicingi tikslai
Vargonų muzikos mylėtojams L. Stonkutė turi džiugių žinių – festivalis tikrai tęsis ir kitąmet: „Kitais metais stengsimės nustebinti vargonų ir orkestro skambesiu ir dar didesne atlikėjų geografija“.
Platesnė koncertinė programa nėra vienintelis tikslas, pasak muzikologės, labai svarbi užduotis – plėsti festivalio regioniškumą. Festivalio meno vadovė atskleidė ir kitą išsikeltą misiją: „Turime tikslą kapitaliai remontuoti Šv. Jėzaus Širdies bažnyčios vargonus, taip pat yra pirmosios užuomazgos planuojant Tirkšlių bažnyčios vargonų atnaujinimui, su galimybe vėliau koncertuoti“.
L. Stonkutė džiaugėsi, jog šis išsikeltas tikslas jau sulaukė palaikymo: „Esu dėkinga Mažeikių rajono savivaldybės paveldosaugininkei Rūtai Končiūtei-Mačiulienei ir vargonų restauratoriui dr. Girėnui Povilioniui už pagalbą ir entuziazmą gaivinant istorinius vargonus Mažeikių regione“.
Šilti padėkos žodžiai
Kaip teigė festivalio meno vadovė, gyvendama ir dirbdama Vilniuje nebūtų pajėgi daugelio darbų atlikti Mažeikiuose, todėl jai reikėjo pagalbos. L. Stonkutė dėkojo Ričardui Grušui – šio festivalio projekto vadovui: „Jis – mano didžiausias pagalbininkas, mano ramstis, stiprybė“, – padėkos žodžių negailėjo pašnekovė.
Muzikologė, dėkinga ir šių metų festivalio globėjai – Mažeikių rajono savivaldybės merei Rūtai Matulaitienei: „Ji lankėsi festivalio renginiuose jau nuo pernai metų, tad esu dėkinga už jos palaikymą, susidomėjimą ir paskatinimą darbus tęsti toliau“.
Unikalios Mažeikių vargonų festivalio muzikinės programos buvo dovana kiekvienam mylinčiam muziką ir gerbiančiam istoriją. L. Stonkutė dėkinga festivalio organizatoriui, rėmėjams ir informaciniams partneriams, kurie prisidėjo prie šio festivalio įgyvendinimo: Mažeikių kultūros centrui, Lietuvos Kultūros Tarybai, Mažeikių rajono savivaldybei, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondui, UAB „Hotrema“, Mažeikių rajono laikraščiui „Santarvė“, savaitraščiui „Didmiestis“, naujienų portalui „Budas.lt“, Mažeikių radijo stočiai „Mažeikių aidas“ ir UAB „Besmegeniai“.
Birutės Šneideraitienė nuotr. Daugiau nuotr.:(2) Facebook
