Šį mėnesį Mažeikių muziejuje jauna dailininkė Simona Merijauskaitė, užaugusi Užlieknės kaime, pristatė tapybos darbų parodą „Kertinis akmuo“. Išskirtinai traktuojanti akmens motyvą ir šiuo metu tyrinėjanti jo erdvines bei spalvines galimybes, dailininkė prisistatė savo gimtajam miestui.
Išlaisvinta kūrybinė energija
Jaunoji tapytoja yra baigusi Mažeikių dailės mokyklą, mokėsi E. Balsio menų gimnazijoje. 2008 m. įstojo į Vilniaus dailės akademiją, tapybos specialybę. 2011 m. studijavo Ultrechto menų mokykloje (Olandija) ir pirmą kartą dalyvavo grupinėje parodoje. 2015 m. įgijo dailės magistro kvalifikaciją. 2016 m. suteikta valstybinė stipendija meno ir kultūros kūrėjams. Šiuo metu mergina gyvena ir kuria Vilniuje.
S. Merijauskaitė – tapytoja, kuri visiškai atsiduoda procesui. Veiksmas jai – skrydis ir krytis. Tapyba – tai energetinės iškrovos pretekstas. Tapant paveiksluose įkūnijama gaivališka jėga, suteikiant jai kosminių kūnų pavidalus, iš kurių formuojama neįveikiama siena tarp apatijos kupino pasaulio ir kūrėjos. Kūryba tampa pasirinkimu. Būtinybe. Tikslu. Tai – vienintelis būdas išlikti laisvu žmogumi. Jai energija yra prisiminimas apie pirmapradį kvėpavimą, galimybė dar kartą patirti pasaulio sukūrimą tapybos veiksme.
Motyvas – akmuo
„Mano motyvas – akmuo ir jo pasaulis. Tai lauko akmenys, mineralai, net mažyčiai Kosmoso fragmentai. Akmuo patyrė Pasaulio sutvėrimą, kataklizmus, atšiauriausias negandas ir sukaupė savyje apie tai informaciją. Jo paslaptys, nebylūs pasakojimai bei energetika mane nepaprastai žavi ir veda kūrybinių ieškojimų bei atradimų keliu. Mažeikiai man yra ir visada išliks kaip tas kertinis akmuo“, – sakė dailininkė.
Atidarymo metu skambėjo Eglės Šilinikaitės atliekama elektroninė muzika, kuri ne tik užpildė parodų salės erdvę harmoningais muzikos garsais, bet ir sklandė kartu su žiūrovų emocijomis bei paveikslų skleidžiamomis vibracijomis.
Mažeikiams pristatomas darbų ciklas „Black Holes in the Sky“ („Juodos skylės danguje“) yra vientisa filosofija ir aiškia tapybos kalba perteiktas iliuzinis akmens pasaulis. Didelio formato darbuose daug vizualumo, keistų improvizacijų, individualios raiškos priemonių ir labai saikingas koloritas, palikta daug šviesos bei laisvos erdvės. Kiekvienas darbas atrodo lyg būtų nebaigtas ekspresyvus pasakojimas su daugtaškiu, specialiai ne visiškai išbaigtas, nes vieno atsakymo gali ir nebūti. Kūrėja leidžia žiūrovui mėgautis, pačiam spręsti ir interpretuoti akmens pasaulį, jo kalbą ir neatskleistas paslaptis.
Atsiliepimai ir įspūdžiai
Buvęs S. Merijauskaitės mokytojas Dailės mokykloje Jonas Želkauskas sakė, kad jaunos menininkės kūrybinis šuolis jam yra gana netikėtas atradimas, maloniai nustebino jaunatviškas polėkis, didelės tapymo erdvės, išlaisvinta kūrybinė energija ir potencialas bei užtikrintos galimybės tobulėti toliau. Sėkminga kūrėjos pradžia taip pat džiaugėsi buvę dėstytojai Rasa ir Virgis Tamošiūnai bei didelis būrys mažeikiškių, meno gerbėjų, bičiulių ir artimų žmonių.
Kai kurie menotyrininkai pastebėjo, kad jau ankstyvuoju savarankiškų ieškojimų etapu kūrėja reiškėsi kaip ekspresyvių, akcionistinių tapymo metodų šalininkė, manipuliuojanti nenuspėjamos ir neatkartojamos tapybinės energetikos iškrova ir poveikiu. Apsistojusi ties organiškų formų akmenų pasauliu, dailininkė stebina intuityvia ir veržlia metaforų ir ženklų tapyba, gamtos mistika. Akmuo nepasiduoda lengvai prakalbinamas, tačiau per spalvas, linijas ir formas, tapytoja perteikia vidines emocijas bei „susikalbėjimą“ su savo tiriamu ir pamiltu objektu. Akmenyje atsikartoja nuolatos kintantis Visatos pasaulis, kurį per savo tapybą kviečia pažinti S. Merijauskaitė.
Vytas ALEKNAVIČIUS
