Futbolo, kaip sporto šakos, pristatyti tikrai nereikia. Dauguma žmonių girdi, domisi, bet kokia iš tiesų yra mūsų šalies futbolo vidinė virtuvė, nežino. Papasakoti apie populiariausio pasaulyje komandinio žaidimo ypatumus sutiko Lietuvos rinktinės ir Vilniaus „Žalgirio“ saugas Mantas Kuklys.
Vyras su džiaugsmu kalba apie dieną, kai jo gyvenime atsirado futbolas: „Antroje klasėje, pamenu, į pamoką užėjo treneris, pakvietė pasitreniruoti ir aš visiškai nesilaužydamas sutikau. Kaip matot, nesigailiu – šis sportas tapo mano gyvenimu.”
Anksčiau bandęs įvairias sporto šakas, Mantas vis dėlto suprato, kad naudingiausias bus ant vejos. „Dalyvaudavau tarpklasinėse – žaidžiau krepšinį, kvadratą ir viskas pavykdavo. Nesisekė tik estafetėse”, – vaikystę prisimena sportininkas ir priduria, kad nepriklausomai nuo to, kuo užsiimdavo kūno kultūros pamokų metu, po to griebdavo futbolo batelius ir lėkdavo į treniruotę.
Futbolininkas pasakoja, kad pragyventi iš mylimiausio sporto prieš daugiau nei dešimtmetį buvo sunku, todėl teko išvykti padirbėti į Angliją: „Vieną vasarą važiavau pas brolį, nes labai norėjau kompiuterio. Per du ten praleistus mėnesius ūgtelėjau 8 ar 9 centimetrais, sustiprėjau fiziškai ir psichologiškai, o svarbiausia, įvertinau futbolo svarbą savo gyvenime.”
Būtent tada sportininkas suprato ir mokslų poreikį. „Jei esi sportininkas, nežinai, kas gali nutikti gyvenime. Gausi traumą ir viskas apvirs aukštyn kojomis – teks eiti dirbti, todėl svarbu turėti išsilavinimą”, – neabejoja šiaulietis. „Visi galvoja, kad baigęs karjerą būsiu vaikų treneriu, bet aš prisibijočiau tos atsakomybės. Geriausia būtų iškart imtis vyrų komandos arba tiesiog padirbėti vadybos srityje. Man patinka ten, kur vyrauja gera atmosfera, reikalingi bendravimo įgūdžiai”, – šypsodamasis priduria jis.
Kalbėdamas apie savybes, kurių reikia norint gerai žaisti futbolą, M. Kuklys pabrėžia darbštumą: „Niekada nebuvau fiziškai stiprus, nebuvau ir greitesnis už kitus, bet savo dideliu darbu pasiekiau tai, ką dabar turiu.” Futbolininkas nepamiršta ir fakto, kad rezultatai ateina palaipsniui, įgyvendinant mažus tikslus. „Mano gyvenime viskas vyko laipteliais – svajonės augo nuo Šiaulių antros komandos iki rinktinės startinio vienuoliktuko.”
Ne paslaptis, kad atstovauti Lietuvos komandai – reiškia stoti į kovą prieš kitas garsias rinktines ir atiduoti visą savo širdį, kad ir kaip sunku būtų. „Žaisti už rinktinę yra kiekvieno futbolininko svajonė. O kai visas stadionas gieda himną, aplanko kažkoks ypatingas, žodžiais nenusakomas jausmas”, – užplūstančias emocijas bando perteikti saugas.
„Futbolas yra tiek taktiškai, tiek emociškai stiprus žaidimas. Ir tai trunka 90 minučių arba net daugiau”, – pasirinktos sporto šakos populiarumo priežastį pasaulyje įvardija Mantas ir priduria, kad žmonių susidomėjimas, jų gilinimasis į dvikovas ir smulkmenas tiesiog veža, motyvuoja.
Pagrindiniai dalykai futbole, sportininko nuomone, yra perdavimai, stabdymas ir greitas mąstymas. „Padeda greitis, jėga, bet pirmieji paminėti – aktualiausi”, – sako jis. Anot futbolininko, gyvenime nėra reikšmingesnio laikotarpio už tas 90 minučių aikštėje: „Ne visada pavyksta nugalėti, bet pats procesas, einant sėkmės link – neįkainojamas. Manau, kad nesvarbu koks, sportas duoda impulsą gyvenimui.”
Dviejų vaikų tėtis neslepia, kad jų šeimoje fizinis aktyvumas vaidina itin svarbią rolę: „Abu su žmona esame sportininkai, todėl ir mažieji kasdien spardo kamuolį, gainioja jį lazdomis ir žiūri įvairiausio pobūdžio varžybas.” Baigdamas pokalbį Mantas moksleiviams linki pasirinkti sporto šaką, kurią tikrai mėgsta ir bet kokia kaina siekti išsikeltų tikslų: „Svarbiausia noras, užsispyrimas ir darbas. Viskas yra pasiekiama, jūs tik turėkite svajonių.”
Daugiau apie futbolo subtilybes, įsimintiniausius nuotykius M. Kuklys papasakos jau šį šeštadienį 10.30 val. „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laidoje per TV6 kanalą. Savo ruožtu vedėjas Mindaugas Ponomariovas-Ozis sportininkui pasiūlys išbandyti jėgas vaikų mestame iššūkyje.
Lietuvos mokyklų žaidynės – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio.
