Sėkminga praktika parodė, kad žemdirbiams daug lengviau pasirengti artėjančiam žemės naudmenų ir pasėlių deklaravimui, kai svarbiausi laukiantys pasikeitimai yra žinomi kuo anksčiau. Atsižvelgdama į tai, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau pradėjo aktyviai ruošis 2017 m. deklaravimui.

Nauji paukščių gripo protrūkiai, jų mastas Europoje, tiek laukinėje gamtoje, tiek naminių paukščių laikymo vietose, kelia vis didesnį nerimą. Sunaikinami ištisi paukštynai – tūkstančiai paukščių – žalos patiria tiek ūkininkai, tiek paukštininkystės sektorius, tiek visa valstybė.  Plintant paukščių gripui smunka pašarų kaina, nes mažėja jų paklausa, paukštiena – brangsta,  o eksporto planai stabdomi. Tačiau valstybėms, kuriose paukščių gripo nėra, tai gali būti naudinga.

Pašarų krovimas, mėšlo iškratymas laukuose – privalomi darbai kiekviename gyvulininkystės ūkyje. Dėl to patvarūs, patikimi krautuvai ir mėšlo kratytuvai – vieni svarbiausių, padedančių šiuos darbus atlikti greitai, sutaupant veiklos sąnaudoms skirtas lėšas.

Teigiamas Lietuvos užsienio prekybos balansas žemės ūkio ir maisto produktais šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais išaugo net 42,3 proc.

Kaip skelbiama Žemės ūkio ministerijos ekonominės analizės specialistų parengtoje 2016 metų trijų ketvirčių Žemės ir maisto ūkio būklės apžvalgoje, šiemet užsienio prekybos perteklius išaugo iki 731,5 mln. eurų, o pernai per tą patį laikotarpį jis buvo 514 mln. eurų.

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba siekia mūsų šalyje įdiegti arklių linijinio vertinimo metodiką. Žemės ūkio ministerijoje surengtame pasitarime su veislininkystės asociacijos atstovais buvo svarstomi būdai ir galimybės Lietuvoje pritaikyti daugelio šalių arklių veislininkystės organizacijų naudojamą linijinio vertinimo metodiką.

Š. m. spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija įvairiuose šalies dirvožemiuose vykdė mineralinio azoto kiekio stebėseną. Ji kasmet atliekama Žemės ūkio ministerijos užsakymu.

Tradiciniai amatai, atspindėdami lietuvių tautos ilgaamžes tradicijas, vertybes ir vietinį savitumą, virsta šių dienų patrauklia veikla. Gruodžio 8 d. Raudondvario dvare (Kauno r.) Žemės ūkio ministerija surengė konferenciją ,,Tautinis paveldas Lietuvoje–iššūkiai ir perspektyvos”, į kurią pagerbti metų geriausiųjų, pasidalinti rūpesčiais ir džiaugsmais, pasisemti idėjų kitiems metams iš visos Lietuvos susirinko geriausi amatininkai, savivaldybių atstovai ir visi kiti, besidomintieji šia sritimi.

Vyriausybė atšaukė 2014 m. pradžioje paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl afrikinio kiaulių maro (AKM).

 Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje išsirinkti naujojo pirmininko, diskutuoti dėl pieno sektoriaus aktualijų rinkosi Pieno taryba, sudaryta iš pieno gamintojų, perdirbėjų, valstybės bei mokslo institucijų ir įstaigų atstovų.

2017 m. sausio 6 d. 10.30 val. Žuvininkystės tarnybos (J. Lelevelio g. 6, Vilnius) 512  posėdžių salėje vyks Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos posėdis, kuriame ūkio subjektams bus paskirtos perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose 2017–2019 metams. Perleidžiamosios teisės ir jų dydis bus suteikiamos: 

Iki gruodžio 16 d. gyventojai gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.

Europos veterinarijos specialistams vis daugiau nerimo kelia nauji paukščių gripo atvejai. Europos Sąjungos (ES) valstybėse šiais metais jau užregistruoti 196 šios ligos atvejai laukinėje faunoje ir 88 protrūkiai naminių paukščių laikymo vietose.

Žiniasklaidoje pasirodantys straipsniai apie 2017–2019 m. žvejybos Baltijos jūroje kvotų paskirstymo principą žvejams kelia abejonių dėl jo patikimumo. Siekdama įnešti kuo daugiau aiškumo ir skaidrumo Žemės ūkio ministerija informuoja, kad 2016 m. įsigaliojusios Žuvininkystės įstatymo pataisos įpareigoja paskirstyti perleidžiamosios žvejybos teises į 2017 ir vėlesnių metų žvejybos kvotas. Naujoji įstatymo redakcija atsisako iki šių metų galiojusio principo žvejybos kvotas paskirstyti kiekvienais metais.

Afrikinio kiaulių maro (AKM) buferinėje zonoje gyvenantys kiaulių laikytojai, auginantys iki 100 kiaulių, privalo išskersti šiuos gyvulius iki š. m. gruodžio 18 dienos.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prašo pareiškėjų, norinčių atgauti dėl moduliacijos sumažintas nacionalines išmokas (papildomas nacionalines tiesiogines išmokas ir pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokas (toliau – PNTI/PLNP lėšas), iki š. m. gruodžio 16 d. būtinai patikslinti 2012 m. ir 2013 m. paraiškose nurodytas banko sąskaitas, jei jos pasikeitė.

Žemės ūkio ministerija primena, kad šiuo metu vyksta nepriklausomų narių atrankos į šešias veislininkystės srities bendroves. Visi norintieji dalyvauti ministerijos organizuojamose atrankose dokumentus dar gali teikti iki ketvirtadienio, gruodžio 8 d.

Šiųmečio derliaus grūdus supylus į aruodus po truputį  ryškėja Lietuvos kviečių eksporto veidas. Išankstiniais duomenimis per š. m. sausio–spalio mėn. Lietuva eksportavo 2,7 mln. tonų kviečių. Tai sudaro 83,6 proc. bendro iš šalies išvežto grūdų (įskaitant ankštines kultūras) kiekio. Per 2015 m. atitinkamą laikotarpį (10 mėn.)  buvo eksportuota 1,75  mln. tonų kviečių, tad šiemet ankstesnių metų skaičiai bus gerokai viršyti. Visgi prekybos metai pradedami skaičiuoti nuo liepos 1 d., todėl šiųmečio derliaus grūdų eksporto mastus bus galima įvertinti vėliau.

Europos Komisija pradeda nugriebto pieno miltelių, supirktų į intervenciją, pardavimą.

Atsižvelgiant į pagerėjusią situaciją nugriebto pieno miltelių rinkoje bei į didelį sukauptų intervencinių atsargų kiekį, nuspręsta parduoti 22,15 tūkst. t nugriebto pieno miltelių. Šie milteliai, kurie sudaro iki 7 proc. visų turimų intervencinių atsargų, buvo nupirkti iki 2015 m. lapkričio 1 d.

Gruodis – paskutinis mėnuo, kai kaimo vietovių gyventojai gali spėti pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama pagal kelias Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos (KPP) priemones. Šį mėnesį paraiškos dar renkamos pagal 3 KPP priemones, kurių pagrindu parama gali būti suteikta miškų valdytojams, norintiems pradėti verslą kaimo vietovėse, ir ūkininkams, apdraudusiems savo pasėlius, augalus ir gyvūnus.

Viena didžiausių žemės ir maisto ūkio produktų importuotojų pasaulyje – Japonija – domisi ir Lietuva, ir mūsų maisto produktais. Šioje šalyje Lietuvos žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su Lietuvos ambasada Japonijoje bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba japonų pageidavimu surengė papildomų seminarų ciklą apie Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų sektorių. Ypatingas dėmesys juose skirtas jautienos gamybos ir pieno perdirbimo pramonei.

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui 18,4 mln. eurų grąžinti Lietuvos ūkininkams, kurie dėl 2012–2013 m. pritaikytos moduliacijos gavo sumažintas išmokas. „Numoduliuotos“ (sumažintos) papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (PNTI) bus kompensuotos visiems pareiškėjams, o ne tik tiems, kurie kreipėsi dėl to į teismą.

Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras (PLŽMMC)  ir Gruzijos Adžarijos žemės ūkio ministerija sėkmingai bendradarbiauja jau ketverius metus. Šiemet vykdyto projekto metu buvo siekiama sudaryti galimybę Adžarijos ūkininkams apsirūpinti produktyvesnėmis pieninių karvių veislėmis ir paskatinti smulkiuosius ūkininkus, laikančius 3–5 karves, burtis į pieno gamintojų ir perdirbimo kooperatyvus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, paukščių gripas aptinkamas vis daugiau Europos valstybių. Šios pavojingos paukščiams ligos protrūkių užregistruota Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Švedijoje.

Pasaulyje plintant paukščių gripui, iškyla pavojus ne tik laukiniams, bet ir naminiams paukščiams.

Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiama virusinė naminių ir laukinių paukščių liga. Paukščių gripo virusų, kuriais užsikrečia naminiai paukščiai, sukelta liga būna dviejų pagrindinių formų, kurios skiriasi pagal virulentiškumą. Mažai patogeniškas virusas paprastai sukelia tik nesunkius simptomus, o labai patogeniško viruso pasekmė yra labai didelis daugelio rūšių naminių paukščių gaištamumas.

Lietuvos verslinė žvejyba kasmet patiria nemažų nuostolių dėl jūrų žinduolių ir paukščių padarytos žalos. Šią problemą padeda spręsti ES parama. Žvejai, norėdami gauti kompensaciją už patiriamą žalą, jau nuo lapkričio 28 d. gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Jūrų biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas – kompensavimo sistemos už jūrų žinduolių ir paukščių daromą žalą sužvejojamiems laimikiams“.