Pastarosiomis paromis didžiąją Lietuvos dalį merkė liūtys, kai kur iškrito mėnesio kritulių norma, todėl šlaitai įmirko ir labai tikėtinos naujos nuošliaužos tam palankiausiose vietose: stačiuose upių slėniuose (dėl šoninės erozijos pakilus vandens lygiui ir sustiprėjus srovei) ir kitų vandens telkinių šlaituose, dirbtinėse transporto magistralių nesutvirtintose iškasose ir pylimuose, piliakalniuose ir kitur, sako Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas.
„Nuošliauža – inžinerinis geologinis reiškinys, kai dėl sunkio jėgos atitrūksta ir šlaitu žemyn nuslenka gruntų ar uolienų masė. Nuošliaužos įvyksta, kai sutrinka natūrali pusiausvyra ir šlaite, pavyzdžiui, padidėja statumas (dėl paplauto apatinėje dalyje šlaito) arba kai iškrinta daug kritulių ir pasunkėja gruntų masė“, – aiškina V. Mikulėnas.
Taip pat nuošliaužas paskatinti gali ir žemės drebėjimai, kitos vibracijos bei žmonių veikla.
Dėl nuošliaužų patiriami dideli nuostoliai ir gali iškilti pavojus žmonėms ir turtui, pvz., 2016–2018 m. sutvarkyti šlaitus kainavo kelis milijonus eurų.
Šių metų sausį, per atlydį pakilus Jūros upės vandens lygiui, Tauragėje atsinaujino prieš kelerius metus atsiradusios nuošliaužos ir susidarė naujų.
„Kad nuošliaužų rizika būtų mažesnė, stačių šlaitų jautriuose ruožuose būtina atlikti inžinerinius geologinius tyrimus, apskaičiuoti saugos veiksnius ir suprojektuoti tinkamas šlaitų apsaugos inžinerines priemones: atramines sienutes, požeminio vandens drenažą, geotekstilę, apsodinti tinkamų šaknų sistemų augalų rūšimis ir pan.“, – sako V. Mikulėnas.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
