Po gilaus žiemos miego bunda erkės, uodai, skruzdėlės. Kai šie gyviai ima kelti pavojų žmogaus sveikatai ar daro žalą jo turtui, jie tampa kenkėjais. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pataria, kokių prevencinių priemonių imtis, kad išvengtumėte uodų antpuolių, erkių įsisiurbimų ir po kambarį nebėgiotų skruzdėlės.
Erkės tyko savo aukų
Erkių aktyvumas prasideda, kai dirvožemio temperatūra pakyla iki 5 laipsnių šilumos. Išalkę voragyviai prisikabina prie augalų stiebo ir laukia pro šalį einančio gyvūno. Erkės, pajutusios sklindančią šilumą, prakaito kvapą ar iškvepiamą anglies dvideginį, akimirksniu įsikabina į odą, drabužius ar gyvūno kailį.
„Lietuvoje nėra užregistruoto cheminio preparato (biocido), kuriuo būtų galima, nepažeidžiant įstatymų, naikinti erkes atvirose viešosiose ar privačiose žaliose zonose. Siekiant sumažinti erkių riziką, tik nutirpus sniegui rekomenduojama savo aplinkoje pašalinti pernykštę, sudžiuvusią žolinės augalijos dangą, kuri pavasario pirmoje pusėje tampa erkėms patogia vieta tykoti aukos. Taip pat reikia šalinti sodo susikaupusias augalines atliekas, sugrėbti senus lapus. Tokiose vietose būna erkių žiemojimo židiniai ir čia jos pasirodo pirmiausia. Sodybose, poilsiavietėse, prie namų būtina nuolat pjauti žolę, genėti krūmus. Einant pasivaikščioti į parkus, miškus, reikėtų tinkamai apsirengti, uždėti erkes atbaidančius antkaklius augintiniams“, – pataria kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.
Skruzdėlės maisto ieško gyventojų būstuose
Pirmieji po žiemos nubudusias skruzdėles pastebi gyventojai, po kurių namais šių vabzdžių darbininkės dar vasarą ar rudenį įkūrė skruzdėlyną. Dažni atvejai, kai skruzdėlės patalpose pasirodo ir žiemos metu, kadangi gyvendamos po žmogaus būstu jos jau nebejaučia natūralios gamtos sezoniškumo. Tada tenka imtis cheminių priemonių.
„Dar neįšilus dirvožemiui gauname kvietimų naikinti skruzdėles. Tokiu metu jų lizdai dažniausiai būna arti pastatų – po pamatais, grindjuostėmis. Žiemą šie vabzdžiai būna neaktyvūs, tačiau sušilus orui, ima lįsti į paviršių ir intensyviai ieškoti maisto savo kolonijos motinėlei ir augančioms lervutėms. Kai skruzdėlių lizdas yra arti namų arba po namu, galima prevenciškai ropinėjimo vietose panaudoti skruzdėlėms skirtus jaukus. Žuvus kolonijos motinėlei, vėliau žūsta ir visa kolonija. Taip pat svarbu nepalikti skruzdėlėms pasiekiamo maisto likučių ir pasistengti namuose užsandarinti galimas skruzdėlių patekimo vietas“, – atkreipia dėmesį L. Grigaliūnas.
Uodai skrenda prie vandens telkinių
Pirmieji uodai pastebimi vos tik pradėjus tirpti sniegui. Pavasario pradžioje dažniausiai tai būna vadinamieji žieminiai uodai, kurie paprastam žmogui gali pasirodyti panašūs į mus puolančius kraujasiurbius. Žieminiai nepavojingi ir kartais skraido net žiemos metu per stipresnį atodrėkį. Tačiau orui šylant maitinimosi šaltinių ima ieškoti ir rūsiuose, įvairiose gamtoje ar pastatuose esančiose ertmėse peržiemojusios tikrųjų uodų kraujasiurbės patelės. Pasimaitinusios krauju jos skrenda prie anksčiausiai nuo ledo išsivadavusių ir šylančių stovinčių vandens telkinių, kur ir sudeda kiaušinėlius.
„Uodai veisiasi neišdžiuvusiose pievose, grioviuose, balose ir kituose greitai įšylančiuose vandens nedideliuose telkiniuose, todėl, norint apsisaugoti nuo pirmųjų uodų antpuolių gegužės mėnesį, pirmiausiai reikėtų pašalinti uodų veisyklą. Tam, kad gerokai sumažėtų kraujasiurbių, kartais pakanka nusausinti prie namų, sodybos ar sodo namelio esančias nereikalingas balas, pašalinti visus aplinkoje vandenį kaupiančius nereikalingus indus. Vienas iš efektyviausių uodų naikinimo būdų – lervų naikinimas biologiniais preparatais. Jie yra pilami į įvairius nedidelius vandens telkinius, kur ir veisiasi uodai“, – kalba „Dezinfos“ ekspertas ir rekomenduoja laiku imtis prevencinių priemonių tam, kad būtų sumažintos rizikos.
