Vaiko seksualinis išnaudojimas yra vaiko įtraukimas į seksualinę veiklą, kurios ji ar jis visai nesuvokia, negali suteikti kompetentingo sutikimo, arba veikla, kuriai vaikas nėra pagal išsivystymą pasiruošęs, pažeidžia įstatymus arba visuomenės socialinius tabu.
Vaiko seksualinis išnaudojimas yra veiksmas tarp vaiko ir suaugusiojo ar kito vaiko, kuris (dėl amžiaus ar išsivystymo gali sukurti pasitikėjimą, daryti įtaką ar naudotis galia) amžiumi ar išsivystymu yra susijęs su vaiku atsakomybe, pasitikėjimu ir įtaka, veiksmas, kurio tikslas yra patenkinti ar numalšinti kito asmens poreikius.
Seksualinis išnaudojimas gali apimti, bet nebūtinai apsiriboja vaiko skatinimu ar privertimu dalyvauti bet kokioje neteisėtoje seksualinėje veikloje, vaiko išnaudojimas prostitucijoje ar kitokioje neteisėtoje seksualinėje veikloje, vaiko išnaudojimas pornografinėje veikloje ir medžiagoje.
Komercinis ar kitoks vaiko išnaudojimas reiškia vaiko naudojimą darbui ar kitokioje veikloje kitų naudai. Tai apima, bet nebūtinai apsiriboja, vaiko darbo jėga ir vaiko prostitucija. Ši veikla daro žalą vaiko fizinei ar psichinei sveikatai, švietimo, dvasiniam ar socio-emociniam vystymuisi.
Vaiko seksualinio išnaudojimo ženklai ir simptomai
Kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus atveju dauguma ženklų yra nespecifiniai, o specifiniai ženklai yra fiziniai: nubrozdinimai, sudraskymai lytinių organų ir burnos srityje, specifinės lytiniu keliu plintančios ligos.
Vaikų nuo 3 metų elgesyje galima pastebėti šiuos pokyčius: pasireiškia apetito pokyčiai, miego pokyčiai, košmarai, regresyvus elgesys (vaikas elgiasi lyg būtų žymiai mažesnio amžiaus: šliaužioja, čiulpia nykštį), tampa hiperaktyviais, patiria tikus veido srityje.
Seksualinį smurtą patyrusį vaiką galima atpažinti ir iš fizinių ženklų. Vaikai, patyrę seksualinį smurtą, patiria dažnai pasikartojančias šlapimo trakto infekcijas, suserga lytiniu keliu perduodamomis ligomis, kraujuoja, gali turėti įtrūkimų, įplyšimų aplink burną, išeinamąją angą ar vaginą, somatinių sutrikimų.
Vaikai gali pradėti neįprastai daug valgyti arba bandyti išvemti maistą, patirti neįprastą skausmą ir niežėjimą genitalijų srityje, susidurti su sunkumais vaikštant ar sėdint, nepaaiškinamais išbėrimais ar sumušimais, šlapimo nelaikymu, išmatų nelaikymu – šlapinimusi į lovą.
Vaikams nuo 6 metų, patyrusiems seksualinį smurtą, gali atsirasti nepaaiškintos baimės, bloga nuojauta, nerimas, depresija, mintys apie savižudybę, pykčio sulaikymas arba išliejimas, sumišimas prieš vienos lyties suaugusiuosius, vengimas nusirengti, eiti į tualetą, į sporto salę, pasikartojantis seksualinis elgesys su vaikais, gyvūnais ar suaugusiais.
Taip pat, jeigu vaiko seksualus elgesys pasikartoja labai dažnai ar nuolatos, vaikas labai gerai išmano lytinį gyvenimą, naudoja žargoną, kalba seksualinėmis temomis, viršydamas išsivystymo amžių, provokuoja ar impulsyviai seksualiai elgiasi, demonstruoja smurtą ar nuolaidumą, galima įtarti, jog toks vaikas patyrė seksualinį smurtą.
Mokyklinis amžius vaikams ir paaugliams, patyrusiems seksualinį smurtą, gali pasireikšti depresija ar agresija, užsisklendimas, disociacijos jausmas, gėda savo kūno ar seksualinių požymių, savęs žlugdymas, savęs kaltinimas bei neapykanta sau, sunkumai sutapatinant save su savo lytimi, pradėjimas piktnaudžiauti narkotikais ir alkoholiu.
Kaip patirtas seksualinis smurtas paveikia vaikų gyvenimus?
Vaikai, nukentėję nuo seksualinės prievartos, yra labiau linkę patirti fizines sveikatos problemas, dažniau skundžiasi potrauminio streso sindromo simptomais, dažniau liūdi ir turi daugiau problemų mokykloje, nei nenukentėjusieji.
Nukentėję nuo seksualinės prievartos, yra labiau linkę suaugę patirti rimtus depresijos sutrikimus. Jaunos mergaitės, kurios yra seksualiai išnaudojamos, yra labiau linkusios į valgymo sutrikimus paauglystėje.
Paaugliai, nukentėję nuo žiauraus smurto, patiria sunkumų pereinant į pilnametystę, yra labiau linkę patirti finansines nesėkmes ir fizines traumas bei yra daugiau rizikos, kad nesiseks kitose srityse dėl elgesio problemų bei išnaudojimo pasekmių.
Vaikystėje nukentėję nuo seksualinės prievartos dažniau susiduria su piktnaudžiavimo problemomis. 70-80% išgyvenusiųjų seksualinę prievartą be saiko vartoja narkotikus ir alkoholį.
Jaunos merginos, kurios yra seksualiai išnaudojamos, yra 3 kartus labiau linkusios patirti psichiatrinių sutrikimų ar piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotikais pilnametystėje, nei merginos, kurios nebuvo seksualiai išnaudojamos.
Tarp išgyvenusių šiuos įvykius vyrų daugiau nei 70% siekia gydymo nuo tokių problemų kaip piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, mintys apie savižudybę bei bandymai nusižudyti. Vyrai, kurie buvo seksualiai išnaudojami, yra labiau linkę žiauriai elgtis su aplinkiniais.
Vaikai, kurie buvo seksualiai išnaudojami, pasižymi ilgalaikėmis ir dažnesnėmis elgesio problemomis, ypatingai netinkamu seksualiniu elgesiu.
Moterys, kurios praneša apie išprievartavimą vaikystėje, 3 kartus dažniau tampa nėščiomis prieš sukankant 18 metų. Apytiksliai 60% paauglių nėštumo atvejų įvyksta po patirto priekabiavimo, išprievartavimo, ar mėginimo išprievartauti. Vidutinis jų skriaudėjų amžius yra 27 metai.
Vaikystėje patyrę seksualinę prievartą yra labiau linkę į netinkamus lytinius santykius. Daugiau nei 75% paauglių prostitučių buvo anksčiau seksualiai išnaudojamos.
Paaugliai, kurie kenčia nuo žiauraus elgesio, suaugę rizikuoja tapti sunkaus nusikaltimo, smurto namuose bei nuosavybės gadinimo aukomis ar kaltininkais.
Beveik 50% įkalintų moterų teigia, kad jos vaikystėje buvo seksualiai išnaudojamos.
Daugiau nei 75% serijinių prievartautojų teigia, kad paauglystėje buvo tvirkinami.
Ką daryti esant įtarimams dėl vaiko seksualinio išnaudojimo?
Pirmiausia reikia pranešti policijai. Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti policiją skambinant skubios pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatorius atsakys į pagalbos skambutį, nustatys grėsmės pobūdį ir vietą, išsiųs pagalbos tarnybas.
Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, nurodant kuo daugiau duomenų (šeimos adresą, jei žinote, tėvų ir vaiko vardus, pavardes), kad būtų galima imtis reikiamų priemonių vaikui apsaugoti, inicijuoti reikalingos pagalbos vaikui ir šeimai teikimą ir kt. Pranešant apie galimą vaiko teisių pažeidimą prisistatyti nėra būtina.
Rinkti faktus – pastebimus ženklus apie fizinę, elgesio, emocinę/psichologinę būseną. Rinkti piešinius, rašinius, posakius tuo atveju, kai šie faktai yra įtarimą keliančiais ženklais.
Darbo dienomis po 17 val., savaitgaliais bei švenčių dienomis, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 (policija, esant reikalui, susisiekia su tuo metu vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbančiu budinčiu specialistu). Darbo dienomis iki 17 val. reikėtų skambinti į Tarnybą arba jos teritorinį skyrių (kontaktus rasite čia).
Asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali susisiekti su Tarnybos teritorinio skyriaus specialistu ir pasikonsultuoti dėl iškilusių klausimų, susijusių su reagavimu į galimą vaiko teisių pažeidimą.
Parengta remiantis „Paramos vaikams centro“ steigėjos, psichologės, programos „Pozityvi tėvystė“ vadovės Ernos Petkutės parengta informacija
Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija
