Pirmasis darbas jauno žmogaus gyvenime yra ypatingas įvykis. Tai – visiškai kitokia patirtis, kai jaunuolis tampa finansiškai nepriklausomu ir savarankišku. Vis dėlto, su įsidarbinimo iššūkiais susiduria ne tik moksleiviai, siekiantys užsidirbti vasarai, bet ir mokyklą baigę pilnamečiai. Nevyriausybinės organizacijos „A. C. Patria“ atviro jaunimo centro „Vartai“ psichologės Justinos Kiudytės teigimu, nepasitikėjimas savimi ir įgūdžių stoka jauniems žmonėms neretai pakiša koją, norint sukurti sveikus darbo santykius, gauti trokštamą finansinę naudą.
Nedrąsu pasipriešinti
„Ne tik nepilnametis, bet ir 18 metų sulaukęs žmogus, pirmą kartą atėjęs į darbą, gali nežinoti, kaip reikėtų elgtis, koks elgesys darbinėje aplinkoje yra priimtinas, o koks visiškai ne, – sako specialistė. – Kartais pirmoji patirtis atneša tik geriausių potyrių, tačiau pasitaiko atvejų, kada jaunuolis pats to nesuprasdamas gali būti išnaudojamas, su juo pasielgta nepagarbiai.“ Bendraudama su jaunais žmonėmis J. Kiudytė girdėjo ne vieną susirūpinimą keliančią nederamo elgesio darbe istoriją. „Tarkime, vasarą padavėja kavinėje įsidarbina jauna, daili mergina – atlyginimas neblogas, ji gauna daug arbatpinigių, viskas atrodo idealu. Tačiau teko girdėti ne vieną pasakojimą apie sau per daug leidžiančius viršesnes pareigas einančius kolegas – nugarą praeidamas paglosto, dviprasmiškai apsikabina. Matant, kad visa tai kitų padavėjų yra toleruojama, pradedama galvoti, jog tokie poelgiai yra norma“, – situaciją atskleidė psichologė.
Aptartuoju atveju jaunai moksleivei gali atrodyti, kad bloga psichologinė savijauta darbe yra jos problema – juk visoms kitoms toks dėmesys nekliudo. Nesuvokdama, koks elgesys yra nederamas, mergina gali savo jausmus slėpti nuo draugų ir artimųjų, užkirsdama kelią situacijos pokyčiams. „Juk jis – mano vadovas, tad galbūt čia nieko tokio – šis požiūris neretai būdingas pirmąjį darbą susiradusioms jaunuolėms, – atkreipė dėmesį psichologė. – Kitos, net ir jausdamos, kad tai yra nederamas elgesys, nusprendžia nekeisti situacijos, bijodamos netekti darbo.“ Tačiau, pasak specialistės, išeitis visada yra. Galima atvirai pasikalbėti su patikimu žmogumi: tėvais, jaunimo centro darbuotojais, mokytojais, ir kartu rasti sprendimą. „Vis dėlto, jei situacija nesikeičia, tikrai įmanoma susirasti kitą darbovietę, kurioje darbdaviai gerbtų savo darbuotojus“,– pabrėžė J. Kiudytė.
Specialistė teigia, kad problemų uždarbiaujantiems paaugliams kyla ir dėl ne laiku mokamo atlyginimo. „Kadangi įstatymai nepilnamečiams neleidžia dirbti visos darbo dienos, kai kurie darbdaviai nevengia jaunuoliui priminti, kad šis jam ir taip daug kainuoja, tad bet kada gali būti pakeistas kitu – galinčiu dirbti aštuonias valandas per dieną. Jaunuolis tokiu atveju jaučia spaudimą, yra verčiamas jaustis nevisaertisertis, dėkingas už tai, kad jį išvis įdarbino, ir negalvoti apie užmokestį. Taip neturėtų būti“, – atkreipė dėmesį ji.
Per didelis optimizmas
Vis dėlto, J. Kiudytė pabrėžė, kad neretai iššūkiai pirmajame darbe kyla ir dėl besiformuojančio jauno žmogaus gebėjimo susidoroti su jį užklupusiomis neigiamomis emocijomis, darbinių įgūdžių trūkumo. Neretai moksleiviai ir jaunesni studentai darbe išsilaiko iki pirmojo konflikto ar ryškesnės pastabos. „Konfliktų ir interesų susikirtimo labai sunku išvengti bet kurioje bendruomenėje. Jaunuoliai dar neturi tiek patirties sprendžiant juos užklupusias problemas, tad kartais jiems atrodo, kad vienintelė išeitis – viską mesti“, – pasakojo psichologė. „Ką daryti, jei norisi išeiti trenkus durimis? Jaunuoliams siūlyčiau kiekvieną kartą neskubėti, leisti ataušti emocijoms, nebijoti pasidalinti savo mintimis ir dvejonėmis su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki. Tai padės pažvelgti į situaciją iš visų pusių. Galbūt išsakyta pastaba kaip tik taps žingsniu sėkmingesnio kelio link?“ – retoriškai klausė ji.
Psichologė džiaugiasi jaunuolių entuziazmu darbinantis ir skatina būti savarankiškiems. Vis dėlto, jos teigimu, derėtų nepamiršti ir atsargos, sveiko proto, įvertinti kylančias rizikas. Dažnai jų iškyla, pavyzdžiui, statybose dirbantiems jauniems vaikinams. Ne paslaptis, kad dauguma jų įsidarbina nelegaliai. „Vis dėlto, svarbu apsvarstyti, kas nutiks, jeigu susižeisiu ar susirgsiu darbe? – klausė J. Kiudytė. – Nėra darbo sutarties, nėra ir socialinio draudimo. Tai reiškia, kad nutikus nelaimei jaunuolis privalės visas išlaidas dengti iš savo kišenės – nelegalus darbdavys tikrai to nedarys. Šioje vietoje dažniausiai sužaidžia jaunatviškas optimizmas – jau man tai tikrai nieko nenutiks, aš ne žioplys. Vis dėlto, ne visada viskas priklauso nuo tavęs. Svarbu tai suvokti prieš priimant sprendimą.“
Sudėtinga procedūra
Kokio amžiaus jaunuolis jau gali įsidarbinti? LR Darbo kodeksas numato: pradėti dirbti gali asmuo, sulaukęs 14 metų. Vis dėlto, asociacijos „LPSK jaunimas“ pirmininko Tomo Jakutavičiaus teigimu, jaunuoliams iki 16 metų susirasti legalaus darbo beveik neįmanoma. „Teoriškai jie gali pradėti dirbti, praktiškai – procedūra pernelyg sudėtinga, – atkreipė dėmesį jis. – Norintiems įsidarbinti vaikams iki 16 metų mokslo metų laikotarpiu būtinas mokyklos ir tėvų raštiškas sutikimas. Darbai taip pat privalo būti itin lengvi, draudžiamas bet koks fizinis darbas. Netgi indų plauti negalima, nes tokiu atveju dirbama su cheminėmis medžiagomis. Toks jaunas žmogus negali dirbti maisto sektoriuje, ten, kur parduodami tabako ar alkoholio gaminiai. Draudžiama ir dirbti įmonėse, kurios darbo vietą užregistravusios kaip pavojingą – pavyzdžiui, sandėlyje, kuriame yra aukštesni nei pusantro metro stelažai“, – vardino jis.
Tad keturiolikmečio darbų pasirinkimas sumažėja iki minimumo – tinka spaudos pardavimas, kainų žymėjimas, šlavimas, lengvas darbas daržuose ar soduose. Vis dėlto darbdaviai neretai linkę apeiti įstatymą ir užduoda paaugliams gerokai legalias galimybes viršinančias pareigas. „Pasitaiko situacijų, kada 14-metis yra įdarbinamas atlikti lengvų pagalbinių darbų – tokia sutartis Darbo inspekcijai tinka, o iš tikrųjų darbo vietoje jis atlieka viską, ką reikia. Paauglys džiaugiasi, kad turi darbą, o darbdavys – kad turi darbuotoją“, – situaciją nusakė T. Jakutavičius. Keturiolikos metų paauglys gali dirbti iki 12 val. per savaitę po pamokų arba 35 valandas per savaitę vasaros atostogų metu. Sulaukus 16-os šis laikas pailgėja, o galimų atlikti darbų sąrašas gerokai išsiplečia – jaunuoliai gali skinti braškes, dirbti padavėjais ir atlikti kitus populiarius vasaros darbus.
T. Jakutavičius pritarė J. Kiudytės minčiai, kad darbo santykių patirties stoka jaunuolius neretai pastato į keblias situacijas. Pavyzdžiui, net ir sulaukusiems pilnametystės jauniems žmonėms dažnai būna neaiški darbo grafiko forma, viršvalandžių apmokėjimo sistema. „Pamatęs, kad dirbs laisvu grafiku, jaunuolis apsidžiaugia manydamas, kad galės į darbą ateiti ir išeiti kada panorėjęs. Vis dėlto, tai reiškia, kad jis turės dirbti tiek, kiek reikės – ir aštuonias, ir dvylika valandų – pagal poreikį“, – paaiškino specialistas. Anot T. Jakutavičiaus, jauni žmonės neretai taip pat nežino, kad už viršvalandžius jiems privalo būti sumokėta, vengia akistatos su darbdaviu, bijodami prarasti darbą. „Esant konfliktui derėtų nebijoti kreiptis į Darbo ginčų komisiją – skundai čia nagrinėjami atsižvelgiant į darbuotojo, kaip silpnesnės pusės, naudą, – dėstė jis. – Vis dėlto, jeigu su darbdaviu nuolat konfliktuojate, nėra užmokama už jūsų darbą, kyla klausimas, ar tikrai norite dirbti tokioje įmonėje?“– klausė specialistas.
Vargas dėl sutarties
Paaugliams ir pilnamečiams iššūkių kyla ir pasirašant darbo sutartį. Jaunuoliams neretai pritrūksta žinių, kad reikia pasiimti savo sutarties kopiją, kaip svarbų dokumentą. „Anksčiau buvo gana paplitusi praktika sutarties laikiniems darbuotojams neatiduoti, – pasakojo T. Jakutavičius. – Jaunuolis pasirašo sutartį, sau ramiai dirba, ir staiga jį atleidžia. Jis kreipiasi į atitinkamas institucijas, tačiau be sutarties nieko įrodyti nepavyksta. Šis dokumentas – vienintelis jūsų tiesą patvirtinti galintis aktas, privalu jį turėti.“ Dar vienas svarbus aspektas – supažindinimas su darbo saugos taisyklėmis. Jaunuoliai neretai jaučia spaudimą kuo greičiau pasirašyti sutartį, instruktažą, net neskaitę dokumentų. Tai patvirtino ir 17-metė Gabija, šeštadieniais dirbanti padavėja vienoje kavinėje. „Tikrai trūksta žinių, kokias teises turiu savo darbovietėje, – pripažino ji. – Pradėjusi darbą buvau įsitikinusi, kad dirbu legaliai, kadangi taip tvirtino darbdaviai. Vis dėlto į kavinę užsukus Darbo inspekcijai buvau išsiųsta namo.“ Po šio įvykio Gabija pasirašė sutartį ir gavo darbuotojo pažymėjimą. Tačiau savo sutarties kopijos mergina neturi, taip pat nėra jos skaičiusi. „Teko pasirašyti labai greitai, buvo šiokio tokio spaudimo, tad nespėjau į viską įsigilinti“, – pasakojo ji.
Vis dėlto, kartais tokios situacijos gali kainuoti sveikatą. „Liūdnas faktas, kad dažniausiai nelaimingi atsitikimai nutinka asmenims, kurie įmonėje dirba mažiau nei metus. Vienintelis žmogus, galintis apsaugoti jus nuo susižeidimų, esate jūs pats. Būtina žinoti, už ką pasirašai“,– perspėjo T. Jakutavičius. Anot jo, jauniems žmonėms dažnai būna nejauku, išvydus didžiulį darbo saugos taisyklių segtuvą, prašyti leidimo jį parsinešti namo, išstudijuoti. „Vis dėlto, tai – darbuotojų teisė ir pareiga. Pavyzdžiui, teks dirbti su trąšomis. Kai kurių jų negalima imti rankomis, nes kitaip nudegs oda. Nelaimės atveju jaunas žmogus negalės nieko daugiau kaltinti – tik save, juk pasirašė darbo saugos taisykles, vadinasi, turėjo žinoti riziką“, – perspėjo jis.
VšĮ „A. C. Patria“ ir atviro jaunimo centro „Vartai“ informacija
