Rūdninkų poligone Šalčininkų rajone prasidėjo Vokietijos brigadai skirto karinio miestelio vystymo pirmasis etapas, pirmadienį čia surengta simbolinė kapsulės įkasimo ceremonija.
170 hektarų ploto karinio miestelio projektavimo ir statybos darbus atliks „Eikos statyba“. Su šia įmone 125 mln. vertės sutartį Krašto apsaugos ministerija pasirašė šių metų rugpjūčio pradžioje.
Simbolinėje ceremonijoje dalyvavę premjerė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras vokiečių brigados dislokavimą Lietuvoje vadino istoriniu sprendimu.
„Šiandien yra istorinė diena, istorinis momentas, kai vienas didžiausių projektų atkurtos Lietuvos istorijoje bus pastatytas per kelis metus – pakankamai modernus karinis miestelis, ko galbūt neturime iki šiol“, – žurnalistams sakė R. Vaikšnoras.
Anot jo, kariams vokiečių brigados atsiradimas yra svarbus atgrasantis veiksnys, o Lietuvos piliečiams tai suteikia didesnį saugumo jausmą.
„Mūsų tikslas nėra grasinti, gąsdinti, mes neaukštiname ir negarbiname jėgos taip, kaip daro mūsų priešininkai. Tačiau mes turime būti tikri ir esame tikri, kad jeigu prireiktų, tai nepritrūks nei valios, nei jėgos, kad bet kam, norinčiam išbandyti mūsų stiprybę, praeitų noras tai daryti“, – teigė premjerė.
Tuo metu krašto apsaugos ministras teigė, jog Vokietijos karinio miestelio statybomis kuriama „labai rimta atgrasymo architektūra“.
„Tai ženklina pasikeitusį NATO planavimo procesą, kai iš esmės dabar mes perėjome prie atgrasymo per paneigimą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Nilsas Hilmeris sakė, kad brigados dislokavimas Lietuvoje – vienas didžiausių projektų, kurių imasi Vokietijos ginkluotosios pajėgos.
„Tai paverčia Vokietijos Zeitenwende (laikų kaitą – BNS) realybe“, – teigė N. Hilmeris.
Šilalės dydžio miestelis
Būsimajame Rūdninkų kariniame miestelyje tarnybą atliks apie 80 proc. Vokietijos brigados karių, jų čia bus panašiai tiek, kiek gyvena Šilalėje – virš 4 tūkstančių.
„Kalbant apie antrą etapą ir vertinant juos kartu, reikia pasakyti, kad tai, ką mes čia išvysime, iš principo gali būti lyginama su Šilalės miesto dydžio infrastruktūra“, – sakė L. Kasčiūnas.
Būsimo karinio miestelio plotas bus dešimt kartų didesnis, nei šiemet atidarytas Rokantiškių karinis miestelis.
„Skirtingai nuo kitų dalinių išsidėstymo vietų, ši yra labai dėkinga tuo, kad mes turime ją geografiškai netoli nuo sienos, kur galima turėti savo karių koncentraciją ir greitai sureaguoti“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
Anot jo, kariams taip pat patogu, kad šalia bus šaudyklos ir manevravimo vietos.
„Tai yra labai optimalu, tai yra naujas priėjimas, nauja koncepcija, tai yra dydis, ko mes iki tol neturėjome“, – sakė kariuomenės vadas.
Rūdninkuose, be kita ko, atsiras 120 pastatų, sraigtasparnių nusileidimo aikštelės, treniravimosi laukai, rikiuočių aikštės, daugiau nei dešimt kilometrų vidaus gatvių.
„Šalia karinio miestelio įrengimo vyksta kiti darbai (...) – sunkiųjų kulkosvaidžių ir pėstininkų kovos mašinų šaudymo (teritorijų – BNS) projektavimo ir statybos darbai, multifunkcinės, tai yra tankų šaudyklos projektavimo darbai (...) ir daug kitų darbų“, – vardijo ministras.
Išminuoja buvusią bombų mėtymo vietą
Infrastruktūra vystoma buvusio sovietinio aviacijos poligono vietoje.
„Sovietiniais laikais šioje vietoje buvo vykdomi aviacinių bombų mėtymai, viduryje poligono mes turime teritoriją, kuri buvo kaip taikinių rajonas, į ten buvo mėtomos aviacinės bombos“, – žurnalistams pasakojo Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro vadas pulkininkas Rimantas Jarmalavičius.
„Žinant, kad ne visos tos bombos pataikydavo tiesiai į taikinį, mes privalome šitą vietovę visą patikrinti, kad ten, kur bus statoma infrastruktūra, kad objektai būtų statomi saugioje vietoje“, – teigė jis.
Dalis teritorijos, kur bus vystoma infrastruktūra, jau yra išvalyta. Vis tik dar lieka neišvalyta teritorija poligono viduryje – bombų mėtymo epicentre. Iš čia sprogusias ir nesprogusias aviacines bombas bei jų liekanas ketinama išvežti paskutiniajame poligono vystymo etape.
„Tolstant nuo to epicentro į kraštus, rastų nesprogusių objektų mažėja“, – sakė R. Jarmalavičius.
Anot kariuomenės atstovo, iki šiol rasta apie dešimt įvairaus dydžio aviacinių bombų.
„Jos pavojingos tuo, kad dėl minkšto grunto, metant aviacines bombas ir joms nesprogus, jų sprogdikliai vis tiek suveikia, jos kovinėje parengtyje ir susminga į žemę kelis metrus“, – pasakojo pulkininkas.
„Dėl to, neišvalius vietovės, ji lieka pavojinga, su transporto pravažiavus kartą kitą ji nesuveikia, bet trečią, ketvirtą ar penktą kartą važiuojant virš tos pačios vietos gali būti detonacija“, – dėstė jis.
Pulkininko teigimu, maždaug pusė teritorijos, kur bus statoma infrastruktūra, patikrinta ir išvalyta, maždaug tiek pat liko patikrinti ir išvalyti.
Vykdomas planas A
Antrojo karinio miestelio vystymo etapo darbus planuojama tęsti rudenį.
Jo metu planuojama pastatyti likusią miestelio infrastruktūrą, skirtą koviniams batalionams ir paramos vienetams – štabus, kareivines, remonto dirbtuves, sandėlius, garažus, valgyklą, sporto infrastruktūrą su stadionu, rikiuotės aikštes, parkavimo vietas, gyvenamuosius bendrabučius.
Anot KAM, antrasis etapas bus keturis kartus didesnis už pirmąjį.
Vokietijos žiniasklaidoje anksčiau skelbta, jog, anot Vilniaus pranešimų Berlynui, brigados dislokavimui reikalinga infrastruktūra nebus paruošta laiku, tad galutinis brigados dislokavimas gali nusikelti į 2028 metų pabaigą ar 2029 metų pradžią.
L. Kasčiūnas tuomet teigė, kad Berlynas yra supažindintas su planu B, tačiau dabar sako, kad tam nereikia skirti per daug dėmesio, nes Lietuva atlieka viską taip, kaip susitarta.
„Mūsų tikslas yra planas A, mes jį įgyvendiname ir tai yra esminis planas. Šiek tiek sureikšminta buvo ta raidė B, ne apie tai kalba. Kalba apie tai, kad tam tikroje proceso vietoje turi turėti tam tikrą atsarginį variantą“, – kalbėjo ministras.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vilnius su Berlynu sutarė dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone. Lietuva per tą laiką žada parengti reikalingą infrastruktūrą. Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija yra sakiusi, kad perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.
Brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių. Kol kas Lietuva skaičiuoja, kad trečdalis jų atvyks su šeimomis.
Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, investicijos į vokiečių brigadai priimti reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.
Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kiek daugiau nei 20 karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą
Autoriai: Greta Zulonaitė, Vilmantas Venckūnas
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
