Siekiant gerinti nelaimingų atsitikimų darbe, ypač statybų sektoriuje, prevenciją, sugriežtinta darbdaviams tenkanti atsakomybė. Vienas svarbiausių pakeitimų – papildoma vienkartinė 3, 6 arba 9 minimalios mėnesinės algos dydį sieksianti įmoka. Vasaros pradžioje tokiems pakeitimams pritarė Seimas. Dalis svarbių naujovių jau įsigaliojo, kita dalis įsigalios lapkritį.
Svarbiausias pakeitimas – pažeidus saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, už pažeidimą turės atsakyti ne tik tiesiogiai atsakingi darbuotojai, kaip yra šiuo metu, bet ir juridiniai asmenys, t. y. darbdaviai. Jie privalės sumokėti nuo įmonės dydžio priklausančią papildomą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinę įmoką. Svarbu, kad ši įmoka yra įmoka į nelaimingų atsitikimų fondą, o ne bauda. Kitaip tariant, šios papildomos pajamos iš pažeidėjų leis ateityje didinti išmokas nukentėjusiems bei kartu mažinti nelaimingų atsitikimų įmokas sąžiningiems darbdaviams. Ši naujovė įsigalios lapkričio 1 d.
Taip pat svarbu, kad lapkritį įsigalios ir baudos už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus statybvietėse asmenims, įskaitant ir statytojus (užsakovus), koordinatorius, kurios bus tokio paties dydžio kaip ir už kitus darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, t. y. nuo 240 iki 3 tūkst. Eur.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko teigimu, saugios ir sveikos darbo aplinkos sukūrimas privalo būti prioritetas, tad džiugu, kad pakeitimams Trišalėje taryboje pritarė ir darbdavių, ir darbuotojų atstovai.
„Nelaimingi atsitikimai darbe vis dar nėra retenybė. Prevencija privalo būti stiprinama. Mechanizmas, kai papildomas vienkartines įmokas, pažeidus reikalavimus, į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą turės mokėti darbdaviai, veiks kaip atgrasymo priemonė, didins darbdavių motyvaciją stiprinti prevenciją darbo vietose“, – sako V. Šilinskas.
Be to, supaprastinta žmonių su negalia įsidarbinimo procedūra, neatskleidžiant darbdaviui tam tikrų jautrių duomenų, atsisakyta perteklinio reikalavimo asmenims su negalia pasitikrinti sveikatą. Šie pakeitimai jau įsigaliojo.
Tai reiškia, kad įsidarbinantys ar dirbantys asmenys su negalia turi teisę neatskleisti informacijos apie savo negalią, išskyrus atvejus, kai informavimas suteikia galimybę gauti garantijas ir asmuo to pageidauja, t. y. jei žmogus norės pasinaudoti garantijomis, darbdavį informuoti ir toliau turės.
Taip pat žmonėms su negalia nebėra būtina pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant ar dirbant ir tais atvejais, kai jų darbo aplinkoje nenustatomi kenksmingi ar pavojingi profesinės rizikos veiksniai. Tai sudaro palankesnes sąlygas asmenims su negalia dalyvauti darbo rinkoje, leidžia užtikrinti ir geresnę jų finansinę padėtį, ir mažinti atskirtį.
SADM atliktos ES valstybių narių apklausos duomenimis, dalis valstybių – Austrija, Kipras, Kroatija, Latvija, Portugalija, Rumunija, Vokietija – netaiko atskiro reikalavimo asmenims su negalia pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant (tokiems asmenims taikomi bendri reikalavimai įsidarbinantiems asmenims ir darbuotojams dėl sveikatos patikrinimų).
Papildoma vienkartinė įmoka
Papildomos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinės įmokos dydis susietas su minimaliosios mėnesinės algos dydžiu. Įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – iki 49, už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio galėjo atsirasti sunkių padarinių, mokėtų 3 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 2 772 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – nuo 50 iki 249, – 6 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 5 544 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – 250 ir daugiau, – 9 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 8 316 Eur). Papildomą vienkartinę įmoką bus privalu sumokėti ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo administracinio nusižengimo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Tuo metu, pavyzdžiui, Estijoje už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus juridiniams asmenims skiriamos baudos siekia nuo 1 iki 13 tūkst. Eur, Suomijoje – iki 850 tūkst. Eur.
Lietuvoje 2022 m., neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 21 mirtinas ir 129 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, 2023 m. preliminariais duomenimis – 18 mirtinų ir 106 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, daugiausiai – maždaug penktadalis – sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybos ekonominės veiklos sekcijoje.
Budas.lt nuotr.
