Dėl prieš savaitę siautusios audros elektros vis dar neturint beveik tūkstančiui šalies vartotojų, prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) bei Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) darbą šalinant stichijos padarinius.
„Šiandien reikia konstatuoti, kad tiek ESO, tiek (Nacionalinis – BNS) krizių valdymo centras švelniai tariant nelabai gerai susitvarkė su situacija, bet dabar daro viską, ką gali, kad žmonės kuo greičiau atgautų elektrą“, – žurnalistams Palangoje pirmadienį sakė G. Nausėda.
„Kaip aš ir anksčiau minėjau, gavome strestestą. Gamta pasirūpino mums suorganizuoti idealų strestestą. Mes jo neišlaikėme“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, tai, kad dalis Lietuvos gyventojų praėjus savaitei nuo audros, dar neturi elektros „nėra normali situacija“.
Iki šiol tebesitęsiantis elektros tiekimo nebuvimas tau jau tikrai nėra normali situacija ir čia turbūt kompensacijos, kurios mano akimis žiūrint yra labai menkos, vargu bau, ar ištaisys situaciją“, – teigė prezidentas.
Jo teigimu, į elektros tinklus būtinos investicijos.
Pirmadienio ryte ESO skelbė, kad dėl prieš savaitę siautusios audros elektros dar neturi apie 900 vartotojų.
Penktadienį ESO pranešė ketinanti kompensuoti ir tiesioginius nuostolius šalies gyventojams, kurie dėl audros, siautėjusios sekmadienį ir pirmadienį, buvo netekę elektros ilgiau negu 72 valandas.
Be to, gyventojai, neturėję elektros ilgiau kaip 72 val., gali tikėtis ir kompensacijų, kurias apskaičiuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
ESO skaičiuoja, kad vidutiniškai apie 150 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį suvartojančiam vartotojui už tris be elektros praleistas paras priklausytų 35 eurų fiksuota kompensacija, papildomai mokant po 0,82 euro už kiekvieną pavėluotą valandą.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
