Komentarą parengė advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas advokatas Karolis Smaliukas
Sausio 1 d. įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimai naujai įtvirtino „juodųjų tiekėjų sąrašų“ taikymą bei pakeitė 15 metų galiojusį teisinį reguliavimą dėl sutarčių nutraukimo ir ginčų dėl sutarčių nutraukimo nagrinėjimo tvarką. Pastaruosius teisinio reguliavimo pasikeitimų aspektus, kuriuos reglamentuoja kiti teisės aktai, užgožia pačios „juodųjų sąrašų“ koncepcijos sureikšminimas ir aktualumas, tačiau jie taip pat yra itin svarbūs. Ką apie VPĮ pakeitimus turėtų žinoti konkursų dalyviai ir perkančiosios organizacijos?
Pirmiausia, bylos dėl viešojo pirkimo sutarčių nutraukimo dėl esminio pažeidimo bus nagrinėjamos apygardos teismuose, nors įprastai tokius ginčus dažniausiai nagrinėdavo apylinkių teismai, ir pagal viešųjų pirkimų byloms nagrinėti numatytą tvarką. Tai reiškia, kad tokie ginčai teismų turės būti nagrinėjami trumpesniais terminais, o žodinis bylų nagrinėjimas turėtų būti labiau išimtis nei taisyklė. Bent jau iki šiol praktikoje taip buvo taikomos Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl bylų nagrinėjimo.
Taip pat svarbu žinoti, kad numatytas naujas sutrumpintas ieškinio senaties terminas dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų/sprendimų nutraukti viešųjų pirkimų sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo. Tiekėjai, nesutikdami su perkančiųjų organizacijų sprendimais nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, turės ieškinį teismui pareikšti per 15 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo. Labai svarbu tai, kad tiekėjui laiku, per 15 dienų, nepateikus ieškinio teismui, apskritai gali būti ribotos galimybės laimėti tokį ginčą dėl ieškinio senaties taikymo, o toks tiekėjas būtų privalomai traukiamas į „juoduosius sąrašus“.
Įsigalioję pakeitimai numato, kad konkursų dalyvių pasiūlymai gali būti atmetami, jei dalyvis yra neįvykdęs pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdęs, ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, dėl to per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.
Dėl šių pakeitimų tiek perkančiosios organizacijos, tiek kontroliuojančios institucijos ypatingai akcentuos tinkamo sutarčių vykdymo kontrolę, o tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo sutarties sąlygų, teks motyvuoti tokį sutarties vykdymą.
Šie pakeitimai lemia ir tai, kad tiek perkančiosios organizacijos, tiek kontroliuojančios institucijos turės užtikrinti ne vien tinkamą VPĮ, bet ir Civilinio kodekso taikymą. Šis aspektas aktualus tuo, jog viešųjų pirkimų vykdymo administracinė kontrolė grindžiama gana formaliu vertinimo požiūriu, tačiau esminio sutarties pažeidimo nustatymas ir jo kriterijų vertinimas grindžiamas kardinaliai kitokiu vertinimo metodu.
Visa tai reiškia, jog žymiai padaugės ginčų dėl sutarčių sąlygų (sutarčių nutraukimo tvarkos), kurių anksčiau nekildavo, taip pat tiekėjai bus priversti teismine tvarka ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus dėl sutarčių vykdymo. Anksčiau ginčai dėl pragmatinių priežasčių, tokių kaip ginčo suma ar pan., nebuvo aktualūs, tuo tarpu dabar, teismine tvarka nenuginčijus sprendimo nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo, tiekėjas bus traukiamas į „juoduosius sąrašus“. Tai tiesiogiai lems teisminių ginčų skaičiaus didėjimą.
GLIMSTEDT komunikacija
