Projekto ,,Istorija gyvai“ dalyviai, Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos auklėtiniai Ingrida Jazbutytė, Vytautas Kekys, Martynas Klemenis, mokytojas Stasys Dambrauskas, visuomeninės bendrijos „Lemtis“ narė Gražina Žukauskienė bei portalo „Delfi“ reporteris Edgaras Savickas vėlų antradienio vakarą grįžo į Vilnių iš ekspedicijos po tremties vietas Irkutsko krašte. Gintautas Alekna, globojęs ir padėjęs organizuoti darbus, kartu negrįžo, jis išvyko tęsti tremtinių kapų paieškos darbų.
Oro uoste
Pasak projekto koordinatorės, gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Laimos Bartkuvienės, ekspedicijos dalyvius oro uoste sutiko 
pati švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, signataras Algirdas Endriukaitis, draugai bei artimieji. „Daug šiltų žodžių dalyviai išgirdo iš ministrės, ji buvo sužavėta moksleivių pilietiniu sąmoningumu, patriotizmu“, – „Būdui žemaičių“ sakė L. Bartkuvienė, cituodama A. Pitrėnienę: „Sutvarkę protėvių kapavietes, jūs palikote atminimą ateinančioms kartoms, parodėte, kad skaudi šalies istorija gyva mūsų atmintyse. Žiūriu į jus ir mano širdis tiesiog džiaugiasi. Turint tokią sąmoningą jaunuomenę, mūsų šaliai nebaisūs jokie iššūkiai.“
Projekto koordinatorės nuomone, ar gali būti geresnis projekto dalyviams įvertinimas nei šis ministrės pastebėjimas. Pasak jos, A. Pitrėnienė kiekvienam ekspedicijos dalyviui įteikė po saldžią dovanėlę energijai atgauti.
„Darbščiam ir veržliam jaunimui išlikti savo šalies patriotais, išsaugančiais tautos istorinį atminimą, linkėjo signataras Algirdas Eidukaitis. Jis taip pat jaunimą apdovanojo knygomis bei medžiaga su istorinėmis įžvalgomis apie šiandienos šalies gyvenimą, – sutikimo Vilniuje įspūdžiais dalijosi jame dalyvavusi L. Bartkuvienė. – Netrūko tą vakarą gerų emocijų, įspūdžių, niekas neskubėjo skirstytis, nors jau dieną seniai buvo priglaudusi naktis. Gimnazistai nesiliovė pasakoti savo įspūdžius, ekspedicijos vadovė G. Žukauskienė gyrė jaunuolius už jų darbštumą, savarankiškumą, brandumą, ir niekam nė motais, kad laukė dar tolimas kelias į Mažeikius.“
Pasitiko artimieji
Mažeikius keliautojai pasiekė gilią naktį – apie pusę trijų. Čia jų laukė puikiai nusiteikę artimieji, nupynę ąžuolų vainikus, priskynę kvepiančių pievų gėlių. „Tik liūdna, kad kiti mažeikiškiai liko abejingi šiai gražiai ir svarbiai jaunimo misijai, – „Būdui žemaičių“ sakė L. Bartkuvienė. – Šių jaunų žmonių nuveikti darbai byloja apie tai, kaip jie vertina savo tautos atminimą, istorinę praeitį ir kaip formuojama nuostata, kokia turi būti ateitis. Jei politikai nuogąstauja, kad šiandienos moksleiviai nežino savo tautos istorijos, tremčių istorijos, tai židikiškiams tai neaktualu. Jie mokosi tautos istorijos ne tik iš vadovėlių, filmų, bet labiausiai iš gyvenimo, jie mokosi istorijos gyvai. Kelias, kuris formavo jaunuomenės sąmonę, buvo nuoseklus, sistemingas ir ne vienadienis. Jau seniai jaunieji mokyklos šauliukai tvarkydavo Lietuvos partizanų kapavietes, atstatinėdavo senus kryžius. Dalyvauja susitikimuose su „Lemties“ bendrijos nariais, savanoriauja bendraudami su Žemaičių Kalvarijos senelių namų gyventojais – tai kelias, kuris formuoja istorinę sąmonę, grįstą istorine atmintimi. Esu tvirtai įsitikinusi, kad šie jaunuoliai turės tvirtą pasaulėžiūrą ir suvokimą apie vertybes, kurios būtinos pilietiškai brandžiai asmenybei, gebančiai orientuotis nuolat modernėjančiame pasaulyje.“
Nuveikti darbai
Pasak ekspedicijos vadovės G. Žukauskienės, projekto „Istorija gyvai“ ekspedicijos dalyviai sutvarkė Irkutsko srityje Čeremchovo, Sibiro Usolės rajone esančias kapines. Iš viso – 10 kapinių: Talnikų, Griševo, Kurtujaus (buvusio kaimo), Novostroikos, Centrinio Chazano, Zimos, Uchtujaus, Sibiro Usolės miesto, Taljanų bei Bolšojžilkino kapines ir aplankė Ust Ordinsko kapines bei Pivovarikos memorialą.
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos moskleiviai ir mokytojas kartu su vadovais, pasak G. Žukauskienės, pastatė naują medinį maumedžio kryžių, atstatė nuvirtusius kryžius ir tvoreles, iškirto menkaverčius krūmus, išvalė kapinių teritoriją. Kiekvienose kapinėse uždegė po žvakelę ir sukalbėjo maldą. Iš viso surado apie 300 kapų. Taupydami laiką didžiąją dalį vyko visuomeniniu ir samdomu transportu. Nuvažiavo šimtus kilometrų. Taip pat susitiko su ten dar gyvenančiais lietuviais: Aldona Anupravičiūte, Bernardo, gim. 1936 m. Kaišiadorių r. Gegžinės k., buvo ištremta, kai buvo 4-erių metukų, ir Jonu Zeikumi.
„Visi ekspedicijos dalyviai dirbo nepriekaištingai – labai gerai, nebijodami uodų ar maškaros gėlimo bei alinančio per 30 laipsnių karščio, – „Būdui žemaičių“ sakė G. Žukauskienė. – Sutvarkytos tautiečių kapinės bus žingsnis, rodantis Lietuvos piliečių sąmoningumą, meilę savo kraštiečiams. Atlikti darbai bylos, kad atmintis dar gyva.“
Projekto koordinatorė už suteiktą transportą iki Vilniaus ir atgal dėkoja UAB „Mažeikių vandenys“ direktoriui Pranui Trakiniui bei Savivaldybės administracijos direktoriui Broniui Kryžiui.
