Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje mažėjo nusikaltimų, ypač sunkių ir labai sunkių. Kasmet teisėsaugos institucijos išaiškina daugiau nusikalstamų veikų, o ikiteisminio tyrimo terminai sutrumpėjo beveik dvigubai – nuo 7,1 iki 3,7 mėnesio. Nors kalinių skaičius nuosekliai mažėjo, tačiau Lietuva pagal laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičių beveik dvigubai viršija Europos valstybių vidurkį ir užima pirmą vietą šioje srityje. Tokias 2016–2019 m. baudžiamosios politikos tendencijas, liudijančias apie gerėjančią kriminogeninę situaciją šalyje ir teisėkūros spragas, atskleidė Teisingumo ministerijos atlikta analizė.
„Šis tyrimas padėjo įvertinti baudžiamosios politikos veiksmingumą, reikalingus teisinius pakeitimus ir suteikė papildomų argumentų, kodėl reikia sparčiau įgyvendinti ministerijos iniciatyvas teisėkūroje, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Baudžiamasis procesas Lietuvoje tapo operatyvesnis ir veiksmingesnis, tačiau dar ilgai užtrunka pačių sudėtingiausių nusikalstamų veikų išaiškinimas, o apygardų teismai per ilgai nagrinėja baudžiamąsias bylas. Kokybiškas ir spartus teismų darbas yra žmonių patikėjimo teisingumu garantas.“
Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje užregistruojama vis mažiau nusikalstamų veikų. Tik vienas iš 20 yra sunkus arba labai sunkus nusikaltimas, o 75 proc. tokių nusikaltimų yra išaiškinami. Atliktas tyrimas padėjo sukurti ir nusikaltėlio portretą – kas ketvirtas vagia, o kas penktas – smurtauja, nes beveik pusę visų užregistruojamų nusikalstamų veikų Lietuvoje sudaro vagystės (24 proc.) ir fizinio skausmo sukėlimas (19 proc.).
Lietuvoje ištiriama beveik du trečdaliai nusikalstamų veikų, tačiau dar per ilgai tęsiasi pačių sudėtingiausių nusikaltimų tyrimai. Nors jų trukmė trumpėja, bet kas septintas ikiteisminis tyrimas trunka ilgiau nei 9 mėnesius. Teisingumo ministerija yra parengusi baudžiamojo įstatymo pataisas, kurios teisėsaugos institucijoms sudarys sąlygas pagrindinius išteklius skirti pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą darančių nusikaltimų išaiškinimui. Taip pat bus parengtos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, numatančios, kad apygardų teismuose ir Lietuvos apeliaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik pačios sudėtingiausios bylos, ir tai leis visuose teismuose tolygiau paskirstyti darbo krūvius.
Pastaraisiais metais tvirčiau įsigali tendencija sudaryti daugiau galimybių pasitaisyti nusikaltimą padariusiam. Laisvės atėmimas jau nėra dažniausiai skiriama bausmė ir sudaro ketvirtadalį paskirtų bausmių sistemoje. Per praėjusius trejus metus dažniausiai buvo skiriamos baudos – kas trečiam nuteistajam.
Ministras E. Jankevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos baudžiamoji politika vis dar yra labai griežta, nes pataisos įstaigose kas antras nuteistasis atlieka ilgesnę nei 5 m. laisvės atėmimo bausmę. ES valstybėse tokios bausmės taikomos 36 proc. nuteistųjų. Ilgą laiką nesikeičia ir skiriamų bausmių vidurkis – išlieka labai ilgas (6 – 7 metai). Nors nuteistųjų skaičius tiriamuoju laiku Lietuvoje nuosekliai mažėjo (2016 m. – 6815, 2019 m. – 6138), tačiau pagal laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičių Lietuva yra „lyderė“ šioje srityje, beveik dvigubai viršydama kitų Europos šalių vidurkį. Atitinkamai – 220 ir 123 asmenys, tenkantys 100 tūkst. gyventojų. Lietuva turėtų mažinti ir paskirtų suėmimų trukmę – 2019 m. tai sudarė 14 mėnesių.
Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo kodekso pataisas, užtikrinančias, kad baudžiamasis įstatymas atitiktų baudžiamosios teisės – kraštutinės priemonės principą. Pavojingiausius nusikaltimus padarę asmenys turi sulaukti griežtų bausmių, o mažiau pavojingi – adekvačiai švelnesnių bausmių. Taip pat numatyta plėsti alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybes.
„Statistiniai duomenys patvirtino, kad gana vangiai išnaudojame teisinę galimybę asmeniui, padariusiam nesunkius nusikaltimus, atidėti bausmės vykdymą arba jį lygtinai atleisti nuo bausmės. Padėdami žmogui susirasti darbą, keisti elgesį ir kurti teisingesnį gyvenimą kartu sukurtume didesnę naudą visuomenei, nei laikydami jį kameroje, – pažymi teisingumo ministras E. Jankevičius. – Nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios Teisingumo ministerijos parengtos Baudžiamojo kodekso ir kitų įstatymų pataisos, sudarančios sąlygas ir nustatančios, kokiais atvejais bus galima dažniau skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, atidėti bausmės vykdymą, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų. Tikimės, kad tai užtikrins veiksmingesnę nuteistųjų resocializaciją ir stiprins nusikalstamų veikų prevenciją.“
Teisingumo ministerijos informacija
