Seime svarstomas siūlymas, kad siekiant įteisinti dvigubą pilietybę iš Konstitucijos būtų išbraukti jos ribojimai ir perkelti į atskirą konstitucinį įstatymą.
Rezoliuciją su tokiu siūlymu priėmė šią savaitę posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija, tokį Konstitucijos keitimo variantą svarsto ir parlamente sudaryta darbo grupė referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti.
Tokiu pasiūlymu siekiama, kad referendumui teikiama formuluotė būtų kiek įmanoma mažiau griozdiška
„Komisija siūlo Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotėje numatyti šias nuostatas: Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, o pilietybės įgijimo, išsaugojimo ir netekimo sąlygas ir tvarką nustato konstitucinis įstatymas“, – per spaudos konferenciją penktadienį pranešė Seimo ir PLB komisijos narys, Vakarų Europos lietuvių bendruomenės atstovas Rytis Virbalis.
Šalių sąrašas – įstatyme
Pagal dabar galiojančią Konstituciją, Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, taip pat išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šią Konstitucijos nuostatą galima keisti tik referendumu.
2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.
Seimo sudarytos darbo grupės referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti pirmininkė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad 2019 metais nesėkme pasibaigęs plebiscitas parodė, jog didele dalimi rezultatas priklauso nuo balsavimui teikiamos Konstitucijos pataisos formuluotės aiškumo.
„2019 metais bandyta visus apribojimus sudėti į pačią Konstitucijos formuluotę, kas galiausiai pasirodė per sudėtinga“, – tvirtino parlamentarė.
Tąkart Konstituciją buvo siūloma keisti šitaip: „Pagal priimtą nutarimą, privalomajame referendume bus balsuojama dėl tokio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Tuo tarpu šįkart demokratines valstybes, kurių pilietybes turintys žmonės galėtų likti ir Lietuvos piliečiais, D. Asanavičiūtė siūlo įrašyti į konstitucinį įstatymą.
Pasak jos, Konstitucijoje neįmanoma pateikti viso demokratinių valstybių sąrašo.
„Yra daugiau valstybių, kurios yra demokratinės, kur gyvena mūsų diaspora, tačiau jos nepriklauso jokiai (tarptautinei) organizacijai. Tai konstituciniame įstatyme padaryti būtų gerokai paprasčiau“, – sakė Seimo narė.
Tuo tarpu Seimo ir PLB komisija savo priimtoje rezoliucijoje siūlo būsimame konstitucinio įstatymo projekte nurodyti tik tas valstybes, kurių pilietybę įgijus Lietuvos pilietybė nėra išsaugojama.
Pilietybės įstatymą siūloma įtraukti į konstitucinių įstatymų sąrašą taip suteikiant saugiklių dėl jo priėmimo ir keitimo.
Konstitucinio įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o norint jį pakeisti, reikėtų ne mažiau kaip trijų penktadalių visų parlamentarų balsų, tai yra ne mažiau kaip 85 iš 141.
Žada parengti iki kovo 9 dienos
Seimo darbo grupės vadovė D. Asanavičiūtė sako, kad formuluotę dėl Konstitucijos pataisos ir kitus reikalingus teisės aktus planuojama parengti iki kovo 9 dienos.
Pasak jos, Seimas pavasario sesijoje, gegužės mėnesį, turėtų priimti nutarimą dėl referendumo surengimo.
„Tikrai norime sėkmingo referendumo rezultato ir norime, kad mūsų piliečiai galėtų išlaikyti savo pilietybę įgijus mums draugiškos valstybės pilietybę. Po sėkmingo referendumo dar turėtume šio kadencijos kelis mėnesius, per kuriuos galėtume priimti konstitucinį įstatymą. Toks noras ir siekis“, – tvirtino politikė.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija taip pat siūlo sudaryti galimybę užsienio lietuviams per referendumą balsuoti internetu.
Referendumas dėl Konstitucijos pataisų daugybinei pilietybei įteisinti numatytas kartu su 2024 metais vyksiančiais prezidento rinkimais.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.
Autoriai: Milena Andrukaitytė, Jūratė Skėrytė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
