Rusijos sprendimas dėl dalinės mobilizacijos nėra netikėtas, jis rodo šios šalies personalo problemas kare prieš Ukrainą, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Nieko nelaukto arba netikėto neįvyko, paprasčiausiai matosi, kad Rusijos kariuomenė turi tikrai didelių problemų komplektuojant personalą, atstatant jų nuostolius, bendrai užpildant jų vienetus kare. Reikėjo laukti to žingsnio, mobilizacijos, kokia ji bebūtų, dalinė ar ne dalinė“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė kariuomenės vadas, lankydamas pasienyje su Baltarusija patruliuojančius karius.
Reaguodama į mobilizaciją, Lietuva pakėlė kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų budrumo lygį, kitą savaitę dėl to šaukiama ir prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba.
V. Rupšys: būtina pasirengti nenumatytiems veiksmams
Kariuomenės vadas pabrėžė, kad ši mobilizacija apima visą Rusijos teritoriją, įskaitant su Lietuva besiribojančią Kaliningrado sritį, o čia sukomplektuoti daliniai greičiausiai bus metami į karo zoną. Tačiau, anot jo, Lietuva turi būti pasirengusi ir nenumatytiems scenarijams.
„Ten bus komplektuojami daliniai. Spėju, ir pati logika sako, kad tie daliniai bus komplektuojami su tikslu, kad juos transportuotų, kad jie galėtų vykti į operacijos rajonus, į karą su Ukraina. Bet turime būti pasirengę, jei kartais sukomplektuotų tuos vienetus ir net jeigu atsitiktų kažkas tokio, ko esame nenumatę, kad galėtumėme reaguoti laiku, o ne imtis priemonių, kai jau bus vėlu“, – kalbėjo jis.
V. Rupšys sakė, kad mobilizacija greičiausiai apims ne tik patį karinį personalą, bet ir „logistinės-karinės, medicininės dalies“ stiprinimą fronte ir kitų savo problemų sprendimą.
Anot jo, matoma, kad Rusija praranda užgrobtas teritorijas Charkivo srityje, ukrainiečiai kontraatakuodami atsiima kai kurias teritorijas prie Luhansko.
„Aišku, Rusija nebepajėgi yra gint, tai jiems reikia personalo. Tas personalas, kuris ten buvo, ukrainiečiai juos išstūmė, jie jau yra nebepajėgūs toliau dalyvauti kare – arba pasitraukę, arba sunaikinti, arba paimti į nelaisvę, arba paprasčiausiai įrangos, ginkluotės neturi tiek, kiek reikia. Tokios priežastys juos ir privertė (vykdyti mobilizaciją – BNS)“, – kalbėjo V. Rupšys.
Gali nelaukti pilno parengimo
Kariuomenės vadas akcentavo, kad mobilizuojami esantieji „karinėje įskaitoje“, tarp jų – ir tarnavusieji Rusijos kariuomenėje prieš 15-20 metų, todėl dar užtruks, kol jie bus parengti karo veiksmams.
Taip pat, pasak V. Rupšio, kyla ir klausimas, ar Rusija turi pajėgumų aprūpinti ginkluote ir įranga 300 tūkst. potencialiai mobilizuojamų karių, įskaitant logistikos, palaikymo vienetus.
Jis neatmetė, kad Rusija nepaisys karinės praktikos ir į kovą siųs iki galo neparengtus karius.
„Rusijoje dažnai būna kitaip, nei visame likusiame pasaulyje, ir gali būti, kad juos greitai mes į tuos dalinius ir užpildys (...), tikėtina, kad personalas bus panaudotas tuose daliniuose, kurie turi didžiulį trūkumą dėl nuostolių ar dar nebuvo sukomplektuoti“, – atkreipė dėmesį generolas leitenantas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skelbdamas mobilizaciją, dar kartą pareiškė, kad Rusija, jei kils grėsmė jos teritoriniam vientisumui, ginsis panaudodama „visas turimas priemones“, turėdamas omenyje branduolinį ginklą, pabrėždamas, kad „tai ne blefas“.
V. Putino grasinimus ragina vertinti rimtai
V. Rupšys sako, kad netgi jei tai blefas, tokius pareiškimus reikėtų vertinti kaip grėsmę, primindamas, kad Rusijos karinės doktrinos branduolinį ginklą panaudoti leidžia.
„Žiūrint iš patirties, dažnai prezidentas blefuoja, bet dažnai jo blefavimas tampa realybe. Ir suprantama, kai jis „blefavo“, kad jis eina vaduoti nuo nacių ukrainiečių, tai buvo blefas, bet kai jis atėjo ir okupavo teritorijas, buvo joks blefas. Tad visą laiką reikia vertinti jo pareiškimus labai rimtai“, – sakė V. Rupšys.
Vis dėlto, anot jo, Lietuvos kariuomenė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) Lietuvos pasienyje su Rusija „kažko ypatingo ar išskirtinio nemato“, nes keletas Kaliningrado kovinių grupių, ypač manevrinių kovinių vienetų, yra išvykusios į karą Ukrainoje.
Lietuva, jo teigimu, stebės, ar po mobilizacijos padėtis nepasikeis ir naujai sukomplektuoti daliniai liks, ar išvyks į Ukrainą.
Kariuomenės vadas sako, kad, jo nuomone, dabartinės nepaprastosios padėties šalies pasienyje pakanka ir režimo grąžinti visoje šalies teritorijoje nėra būtina.
„Jei mano patarimo kažkas klaustų – tikrai nematau kažko ypatingo, kad šiandien reikėtų ją skelbti. Bet politikai tariasi, politikai nusprendžia“, – sakė karininkas.
Džiugina belaisvių mainai
Ukrainai ketvirtadienį pranešus, jog ji atgavo 215 belaisvių iš Rusijos, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai, V. Rupšys sako, kad tai – džiugi žinia.
„Kaip kariui man yra džiugu, kad kariai turi galimybę būti iškeisti ir būti laisvi, kaip žmogų, tai tikrai džiugina. Ne vienas iš mūsų yra bendravęs su tais kariais, turime karių, kurie konkrečiai dirbo su tais vadais, kurie dabar yra Turkijoje“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
„Tai yra įrodymas, kad lygiagrečiai su karo veiksmais vyksta visokių derybų, mums nežinomų užkulisinių sandėrių, ir jie duoda tokių rezultatų“, – tvirtino jis.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
