Partijos išsigando rinkimų komitetų konkurencijos savivaldoje, todėl dabar imasi priemonių varžyti jų veiklą, sako merai, praėjusiuose rinkimuose dalyvavę kaip visuomeninių komitetų lyderiai.
Taip jie įvertimo Seime sudarytos darbo grupės parengtus Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymo projektus.
„Seimas ir partijos supyko ir nutarė susidoroti su komitetais, turėdamos didelį plaktuką ir taukštelėdamos komitetams, tai yra Lietuvos žmonėms, per pakaušį“, – siūlomus pakeitimus įvertino Šiaulių miesto meras, buvusio rinkimų komiteto „Artūro Visocko sąrašas „Dirbame miestui“ vadovas Artūras Visockas.
„Nesugalvos jie tokių klumpių, kad mes jų nesunešiotume“, – BNS sakė Druskininkų meras, buvusio rinkimų komiteto „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“ lyderis Ričardas Malinauskas.
Kauno, Šiaulių miestų, Druskininkų, Kazlų Rūdos savivaldybių merai projektus vadino nesąžiningais, nesuprantamais ir kenksmingais.
Trina lyderius ir tapatybę
Buvusių rinkimų komitetų lyderių teigimu, nepagrįsta reikalauti komitetą registruoti kaip juridinį asmenį ir neleisti rinkimuose dalyvauti jau įsikūrusiems juridiniams asmenims – judėjimams, drausti naudoti jų pavadinimą ar lyderių pavardes.
„Vienas žodis – nesąžininga. (...) Jeigu aš rengčiau tokį įstatymą, tai mano mama, atsikėlusi iš kapų, tikrai smarkiai duotų velnių, kad elgiuosi labai neteisingai“, – BNS perduotame komentare sakė Kauno miesto meras, buvusio visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis.
Anot jo, draudžiant komitetams naudoti judėjimų pavadinimus naikinamas organizacijos identitetas.
„Partijos viena ranka gerina sąlygas sau, o kita – dar labiau suvaržo visuomenininkus. Matyt, nori, kad kuo mažiau jų dalyvautų savivaldos rinkimuose. Tą įrodo paprasti pavyzdžiai, kuriuos jau dabar matome dokumentuose: verčiama steigti naujus juridinius asmenis, draudžiama išlaikyti mūsų sukurtą pavadinimą – naikinamas organizacijos identitetas“, – tvirtino V. Matijošaitis.
R. Malinauskas teigė nesuprantąs, kodėl norima priversti steigti naują juridinį asmenį – komitetą, jeigu tie patys žmonės jau yra įkūrę tokių pačių siekių ir tikslų turintį judėjimą.
„Jeigu yra judėjimai, kodėl neleidus jiems dalyvauti rinkimuose? Kam dabar reikia naujai steigti komitetą, kuriam dar pasako, kad negali būti to judėjimo, kuris suburia žmones, pavadinimo? Būtinai turi būti naujas, ir dar pasako, kad negali būti nei vardo, bei pavardės. Ar jie kam nors konkrečiai taiko, ar kažką blogo apskritai mato?“ – svarstė Druskininkų meras.
„Jeigu bijo pavadinimų, kurie vietos bendruomenėms žinomi, Dieve, rasime būdą“, – pridūrė jis.
R. Malinausko teigimu, valstybė turėtų skatinti ugdyti politinius lyderius, o ne atvirkščiai.
„Užuot ugdę vietos lyderius, kad po jų vėliava žmonės jungtųsi, vienytųsi, eitų kartų, mes juos bandome eliminuoti ir padaryti bandą. Nerandu argumentų, kam tai reikalinga“, – kalbėjo politikas.
Pagal Politinių organizacijų projektą, politinės organizacijos – tiek partijų, tiek rinkimų komiteto – pavadinimas negali būti tapatus ar panašus į jau įregistruoto juridinio asmens ar politinės organizacijos pavadinimą, jame negali būti naudojami naudojami fizinių asmenų vardai ir pavardės.
Partijoms numatyta nuolaidų
Pasak Šiaulių miesto mero A. Visocko, į kodekso ir įstatymo projektus surašyti reikalavimai tik sukuria papildomą biurokratinę naštą komitetams, o jų veiklos turinio negerina.
„Visa šita sistema pridės formalumo – formos, o ne turinio. Įsisteigs tie komitetai juridiškai formaliai ir jie pateiks ataskaitą per metus vieną, kad jokių finansinių srautų nebuvo, jokios veiklos šitas juridinis asmuo nedarė. Jie privers atlikti tuščią juridinį aktą dėl savo ambicijų, o to privertimo tikslas – tiesiog apsunkinimas. Tikisi, kad tam tikri žmonės į sąrašą neis, nes pagalvos, kad yra beveik kaip partija“, – BNS sakė Šiaulių meras.
V. Matijošaičio teigimu, kalbos apie vienodų sąlygų partijoms ir komitetams sudarymą per rinkimus tėra mitas.
Anot jo, naujais projektais partijos susikuria daugiau finansavimo šaltinių, nors ir taip gauna dotacijas iš valstybės, o komitetams vienintelis būdas surinkti lėšų savo veiklai ir rinkimų kampanijai – nario mokestis bei fizinių asmenų aukos.
„Bet gal mes tuo ir skiriamės, kad partijos su dideliais resursais sugeba daryti tik šou, o mes miestiečių pasitikėjimą pelnome savo darbu“, – svarstė Kauno meras.
Jis stebėjosi ir reikalavimu visuomeniniams komitetams rinkti parašus, kad galėtų iškelti savo kandidatus, o partijoms tokio reikalavimo siūloma atsisakyti.
Anot projekto, per savivaldos rinkimus kandidatų sąrašą ir kandidatą turi paremti ne mažiau kaip 20 proc. savivaldybės rinkėjų. Tačiau ši norma negaliotų partijos keliamam kandidatui ir kandidatų sąrašui, jeigu anksčiau ši partija jau kėlė savo kandidatus toje savivaldybėje.
„Kauno atveju paradoksaliai skamba ir faktas, kad partijoms, kurių atstovų šiandien išvis nėra miesto taryboje, prieš artėjančius kitus savivaldos rinkimus nė nereikės įrodyti, ar tebeturi rinkėjų palaikymą. Tuo metu „Vieningas Kaunas“, nors turi rekordiškai didelį atstovų skaičių taryboje ir dirba trečią kadenciją iš eilės, bus priverstas vėl rinkti parašus, kad būtų leista dalyvauti“, – BNS teigė V. Matijošaitis.
Kazlų Rūdos meras, buvusio komiteto „Už jaunąją Sūduvą“ vadovas Mantas Varaška stebėjosi, kodėl partijoms leidžiama turėti padalinių, o rinkimų komitetams – ne.
Projekte numatyta, kad „rinkimų komitetai negali steigti filialų, atstovybių ir kitų struktūrinių padalinių“.
„Kyla klausimai, kodėl turi galimybę veikti satelitinės partinės organizacijos, pavyzdžiui, jaunieji liberalai, jaunieji konservatoriai ar jaunieji socialdemokratai. Tai irgi nėra politinės partijos“, – BNS sakė M. Varaška.
Pasak jo, neteisinga, kad vienodas rinkimų užstatas numatomas ir didelėse, ir mažose savivaldybėse.
Mato neatsakytų klausimų
Skaitydamas Rinkimų kodekso projektą R. Malinauskas tvirtino pasigendantis aiškumo, koks meras bus renkamas – atstovaujamosios ar vykdomosios valdžios atstovas.
Pasak jo, gyventojai turėtų žinoti, už kokių įgaliojimų pareigūną balsuoja.
Rinkimų kodekso projekte numatyti tiesioginiai merų rinkimai, tačiau jų įgaliojimus turėsiančios nustatyti Vietos savivaldos įstatymo pataisos dar tik pradėtos rengti.
„Sprendžiant apie tiesioginius merų rinkimus tas klausimas turi būti atsakytas. (...) Jeigu nebus tarybos narys, negalės balsuoti, ką jis dar veiks? Sekretorę juokins? Tai numatoma didžiausia funkcija“, – ironizavo Druskininkų meras.
Šiaulių meras, vertindamas Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymo projektus, teigė, kad jie abu nukreipti prieš savivaldą.
„Bandoma užspausti savivaldos gyvybės arteriją, nes per komitetus, kuriems nereikėjo perteklinių registracijų, į savivaldą atėjo daug laisvų, atsakingų žmonių ir pasipylė rezultatai“, – apie siūlomus pokyčius kalbėjo jis.
„Kitaip tariant, pažanga labiau nei akivaizdi ir ji išsivystė todėl, kad į savivaldą buvo įleista šviežio vandens. O buvo įleista per labai gerą mechanizmą, kurį buvo patvirtinęs tas pats Seimas. Labai norisi, kad tas mechanizmas liktų, nes jis yra geriausias pasaulyje“, – sakė A. Visockas.
Jis atkreipė dėmesį, kad rinkimų komitetų veiklą varžyti imasi partijos, kurių populiarumas visuomenėje yra vienas mažiausių.
„Man labai gaila, kad savivalda ir jos gyvastis tikrai bus prarasta tokia, kokia yra dabar. Liūdniausia tai, kad tą arteriją spaudžia ir virvę traukia institucijos, kurios yra paskutinės pasitikėjimo lentelėje“, – teigė Šiaulių meras.
Druskininkų meras R. Malinauskas tvirtino nesuprantąs noro, kad visuomeniniai rinkimų komitetai taptų politinėmis partijomis.
Jis sakė su bendražygiais norįs veikti savivaldoje, o nacionalinė politika nedomina, todėl nėra prasmės ir kurti partiją.
„Judėjimui „Už Druskininkus“ pasidaryti partija, manau, nebūtų sudėtinga, mes Druskininkuose rastume 2 tūkst. žmonių, kurie taptų partijos steigėjais, bet nematome tam tikslo. Mes nesiorientuojame į valstybės lygio politiką, nesiorientuojame į Seimą, prisiekėme žmonėms, kad dirbsime čia, kol jūs mumis tikėsite, mes ir turime vietos lygmens užsibrėžimą“, – tvirtino R. Malinauskas.
Jis nesutiko, kad partijos turi daugiau atsakomybės nei lokaliai ir kartais terminuotai veikiantys rinkimų komitetai.
„Kuo partijos narys atsako daugiau už mane? Visiškai niekuo. Atvirkščiai, slepiasi po partijos lozungais, ideologijomis ir kt. Mes esame daug atviresni ir arčiau kiekvieno žmogaus nei tos partijos, kurios neaišku, kiek narių turi, nei kas už jų stovi“, – sakė Druskininkų vadovas.
Kazlų Rūdos meras M. Varaška abejojo, kad Seimui pavyks iki šių metų rugsėjo priimti minėtus projektus, kad jie jau galiotų kitąmet vyksiantiems savivaldos rinkimams.
„Pagal projektą, juridinių asmenų steigimas, tai yra rinkimų komitetų, turėtų įvykti ne vėliau negu 180 dienų iki rinkimų pradžios. Dabar faktiškai turime 360 dienų iki rinkimų, rinkimai vyksta kovo pradžioje, abejočiau, ar būtų susitarta dėl Rinkimų kodekso matant visą kitą situaciją valstybėje pavasario sesijoje“, – BNS sakė politikas.
Griežtinami reikalavimai ir kontrolė
Pagal darbo grupės projektą, siūloma, kad rinkimų komitetai būtų steigiami kaip juridiniai asmenys.
Iki šiol norint įsteigti komitetą užtekdavo suburti būtina skaičių tos savivaldybės gyventojų ir jų sąrašą su pagrindiniais asmens duomenimis pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Anot projekto, ir komitetai, ir rinkimuose dalyvauti norinčios partijos turėtų būti įsteigti ne mažiau kaip pusę metų iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios.
Kaip ir dabar, komitetai galėtų būtų kuriami atskirose savivaldybėse ar Europos Parlamento rinkimams nacionaliniu lygiu.
Anot projekto, norint įsteigti rinkimų komitetą Europos Parlamento rinkimams reikėtų 1 tūkst. steigėjų. Savivaldybių rinkimams steigiamų komitetų dydis priklausytų nuo jos gyventojų skaičiaus, tai yra sudarytų 0,1 proc. tos savivaldybės gyventojų, bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės tarybos narių mandatų skaičius.
Pagal tokią formulę rinkimų komitetai, norintys dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose, privalėtų turėti 580 steigėjų, Kauno miesto – 289, Klaipėdos miesto – 149, Alytaus miesto – 54, Plungės rajono – 50, Neringos – 30 ir t.t.
Nepaisant griežtinamų reikalavimų komitetams, valstybės dotacijų komitetams siūloma neskirti. Jos ir toliau būtų mokamos tik ne mažiau kaip 2 proc. rinkėjų balsų per pastaruosius Seimo, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus surinkusioms partijoms.
Anot projekto, kaip ir politinių partijų, taip ir rinkimų komitetų veikla po rinkimų nenutrūktų, jiems būtų taikoma vienoda finansinė bei kita atskaitomybė. Ją prižiūrėtų Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
