Savivaldybės nevienareikšmiškai vertina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojamą sveikatos priežiūros įstaigų reformą: dalis iniciatyvą iš esmės palaiko, kitos teigia, kad tai sunaikins gerai veikiančią sistemą, o pacientai liks be dalies paslaugų.
Savivaldybės iki gruodžio 10 dienos įpareigotos ministerijai pateikti informaciją apie situaciją konkrečioje savivaldybėje bei savo siūlymus dėl savo sveikatos priežiūros įstaigų reformavimo.
Tačiau Jonavos meras bei savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad reforma savivaldą paliestų labai netolygiai – anot jo, yra „dešimtys savivaldybių“ kurias pertvarka dėl galinčio sumažėti paslaugų prieinamumo paveiktų skaudžiausiai, o dalies siūlymai nepaveiktų apskritai.
„Dalies kolegų siūlymai arba ministerijos matymas neliečia – ar tai būtų Kėdainiai, Marijampolė, ar Vilkaviškis. Jų niekaip nesiūloma transformuoti, tad jie nereiškia pretenzijų“, – BNS sakė savivaldybių asociacijos vadovas.
„Bet yra savivaldybių, kaip Jonava, Pakruojis – paprastai, vidutinių arba mažesnio dydžio savivaldybių, kurių ligoninėms iškyla realios dilemos dėl ateities perspektyvų“, – teigė jis.
Anot M. Sinkevičiaus, mažesnėms savivaldybėms siūloma įkurti sveikatos centrą sujungiant jos ligoninę, pirminės sveikatos priežiūros centrą, sveikatos biurą, atsisakyti dalies ligoninėse vykdomų paslaugų, o jas užtikrinti per sutartis su artimiausio didmiesčio įstaiga.
Siūlymus vadina „susinaikinimu“
„Toje pačioje Jonavoje ar Pakruojyje juk ne visi gyvena mieste, ne visi turi savo transportą. O net ir nuvykus, pavyzdžiui, iš Pasvalio į Šiaulius arba iš Jonavos į Kauną – per kiek laiko tas senjoras, atvykęs iš kaimo, gaus tą paslaugą? Ar jis, atvykęs iš kaimo dieną, vakare dar galės parvažiuoti į tą savo kaimą? Čia reikia žiūrėti ne mechaniškai“, – svarstė M. Sinkevičius.
Anot jo, Jonava iki gruodžio 10-osios pateiks savo siūlymus ministerijai, tačiau jie bus priešingi – plėsti medicinines paslaugas, pavyzdžiui, paliatyviosios slaugos, geriatrijos skyrius ligoninėje.
„Pasiūlysime, kaip galima Jonavos visuomenę daryti sveikesnę, bet ne supaprastinant tai, ką jau turime, o išplečiant. Bus labai įdomi reakcija ministerijos, tada, turbūt, pasimatys: ar tai yra valdymo reformą, nuimant dalį „šaškių“ nuo lentos, ar bus grįžtama prie esminių pokyčių sveikatos sistemoje – pirminio lygio stiprinimo, kokybės ir prieinamumo“, – dėstė meras.
„Pažiūrėsime, ar ministerija davė tą pratimą matydama ir laukdama savęs susinaikinimo, ar priima ir siūlymus, reikalingus vietos bendruomenei“, – pridūrė jis.
M. Sinkevičiaus nuomone, ministerija, grasindama nebeskirti finansavimo už sveikatos paslaugas savivaldybėms, kurios nieko nekeis, arba sugriežtinti kriterijus paslaugoms skiriant lėšas, pasveria ir politines rizikas, t.y. pertvarką inicijuoja pati, tačiau nepopuliarius sprendimus paveda priimti vietos valdžiai.
„Ministerija sako: žiūrėkite, esate steigėjai sveikatos priežiūros centrų, pirminio lygio ir antrinio, jūs pasiūlykite, kaip jūs norite save išpreparuot, ką norite sau nusipjauti – ranką, koją? Jie perduoda savo įstaigų paslaugų sumenkinimo atsakomybę mums, jie tą daro dėl išskaičiavimo, nes visą laiką galės pasakyti – taigi rajono valdžia pasisiūlė savo ligoninę preparuoti (...). Tai nepanašu į derybas“, – tvirtino Jonavos meras.
Kaišiadorys didelių problemų nemato
Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus sako, kad savivaldybės ligoninė jau perėjusi „visus pertvarkos etapus“, tad iš esmės didesnių permainų neturėtų įvykti.
Jis neatmetė, kad savivaldybėje galėtų būti viena iš pirmųjų, kuriose būtų vykdomi bandomieji pertvarkos projektai.
„Pas mus seniai nėra Akušerijos-ginekologijos skyriaus, Chirurginio, Neurologinio, yra tik dienos paslaugos, yra Terapinis skyrius, slauga, priėmimas. Tad mums kažkokių didelių problemų neturėtų būti. Turime dar kol kas Pediatrijos skyrių, tad, panašu, kad teks pertvarkyti į dienos pediatrijos paslaugas, t.y. nebus budėjimo visą parą“, – pasakojo V. Tomkus.
Anot jo, savivaldybė sieks išlaikyti terapijos, priėmimo paslaugas – svarstoma, kad siekiant atitikti reikalavimus, ligoninė galėtų statyti priestatą.
Esminė diskusija, anot mero, vyksta dėl gydymo įstaigų sujungimo – dar ir dėl to, kad tik pertvarkius įstaigų tinklą, nebūtų skiriamos lėšos, investicijoms būtina pertvarkyti ir įstaigų paslaugas.
„Rajone kol kas turime šešis pirminės sveikatos priežiūros centrus, poliklinikas – dėl to, kad juos reikia jungti, visi kaip ir sutaria. Bet pagrindinis klausimas yra, ar jungti į tą bendrą centrą ir ligoninę, ar sujungti tik centrus-poliklinikas, o ligoninė liktų atskirai“, – kalbėjo meras.
„Jei jungimasis padės išlaikyti paslaugas, mes tikrai rimtai tai vertinsime“, – pridūrė V. Tomkus.
Siekis – 1,5 tūkst. mažiau lovų
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą, sutartimis skatinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą.
Šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, jog, nors investicijoms yra suplanuota 800 mln. eurų, jis netvirtins projektų tik tam, kad pinigai būtų įsisavinti. Jis pabrėžė, kad finansavimo pirmiausia gali tikėtis tos savivaldybės, kurios pirmos įsijungs į reformą.
Pagal ministerijos parengtą modelį, iki 2030 metų reikės mažinti apie pusantro tūkstančio aktyvaus gydymo lovų nuo esamų daugiau kaip 16 tūkstančių.
Šią reformą Vyriausybė tikisi baigti įgyvendinti per kadenciją, pirmasis finansavimas įstaigas turėtų pasiekti kitų metų pirmąjį pusmetį.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
