Alytiškiams aktualiausi yra socialinės paramos ir pensijų klausimai, sako su gyventojais Alytaus miesto savivaldybėje susitikusi ir į rūpimus klausimus atsakiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Pasak jos, panašios tendencijos matyti ir lankantis kituose Lietuvos regionuose.
Ministre, kas labiausiai rūpi Lietuvos gyventojams?
Susitikimai su gyventojais regionuose ir svarbūs tuo, jog padeda geriau suprasti, kuo gyvena vietos žmonės, su kokiomis problemomis susiduria, kur kyla neaiškumų ar pasitaiko nesusikalbėjimų su vietos valdžia. Žmonėms labiausiai rūpi tie dalykai, kurie yra arčiausiai jų – tai paramos, sveikatos, neįgaliųjų priežiūros klausimai, vyresnio amžiaus žmonėms – pensijų klausimai. Tai pasitvirtino ir apsilankius Alytuje.
Kalbant apie paramą, būna tokių atvejų, kuomet šeimų ar pavienių žmonių gyvenimo situacija sudėtinga, reikalinga parama, nors pagal įstatymus pašalpos nepriklauso. Ką tokiais atvejais žmonėms daryti?
Išties tam, kad parama pasiektų tuos, kam ji būtina, ir tuomet, kada išties reikalinga, numatyti vieningi kriterijai pajamoms, turtui, pagal kuriuos skiriama arba neskiriama parama. Tačiau visur juk egzistuoja ir žmogiškasis faktorius, nes ir situacijų būna pačių įvairiausių, todėl savivaldybės turi teisę padėti žmonėms įvertinus visas aplinkybes ir, pavyzdžiui, skirti vienkartines, terminuotas ar tikslines pašalpas, galbūt apmokėti įsiskolinimus už būsto išlaikymą ir pan. Primenu, kad ir finansinių galimybių savivaldybės tikrai turi, nes joms lieka nepanaudotų lėšų nuo piniginei socialinei paramai skirtųjų. Todėl darkart kviečiu savivaldą išgirsti žmonių poreikius ir ieškoti būdų padėti.
Tenka išgirsti ir apie atvejus, kada paramą gauna tie, kam ji nepriklauso. Ar Lietuvoje pastebima tendencija, kad pajamų neturintys žmonės piktnaudžiauja pašalpų skyrimo tvarka?
Pirmiausia noriu priminti, kad socialinės paramos sistema sukurta padėti žmogui tada, kada jam reikia paramos. Kaip žinia, nuo 2012 m. buvo pradėta piniginės socialinės paramos sistemos pertvarka, kurios vienas tikslų – užtikrinti, kad šalyje būtų daugiau socialinio teisingumo ir paramą gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Svarbu tai, kad į piniginės socialinės paramos teikimo procesą aktyviai įsitraukė vietos bendruomenės nariai, kurie geriausiai ir žino savo kaimynų situaciją ir vis dažniau teikia informaciją savivaldybių socialinės paramos skyriams apie būtinybę padėti žmonėms, atsidūrusiems sunkioje finansinėje situacijoje, taip pat galimus piktnaudžiavimo socialine parama atvejus.
Be to, džiaugiamės, kad pertvarkos proceso metu pagerėjo tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Savivaldybės aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos darbo biržos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniais skyriais ir kitomis institucijomis, kad paramos negautų tie, kurie ja piktnaudžiauja, t. y., turintys nelegalių pajamų, dirbantys nelegalų darbą, kurie verčiasi kontrabandinių prekių realizavimu ar pan.
Kokių naujienų yra neįgaliesiems ir juos prižiūrintiems bei su sunkumais susiduriantiems artimiesiems?
Neįgalaus artimojo priežiūra jo šeimai yra nemenkas iššūkis, reikalaujantis daug jėgų ir pasišventimo. Todėl turime ateiti į pagalbą šiame nelengvame jų kelyje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau nuo 2013 metų kartu su 21 šalies savivaldybe įgyvendina integralią socialinę pagalbą (slaugą ir socialinę globą) senyviems žmonėms, įvairaus amžiaus neįgaliesiems jų namuose, taip pat konsultuoja jų artimuosius. Nuo šiol prie bendro tikslo teikti reikalingą pagalbą tokiems gyventojams jungiasi visos savivaldybės (išskyrus Neringos m).
Namų aplinkos, bendruomenės negali atstoti jokia įstaiga, todėl įgyvendinant institucinės globos pertvarką tokią globą ne tik vaikams, augantiems globos namuose, bet ir suaugusiems su proto ar psichikos negalia ilgainiui pakeis naujos bendruomeninės paslaugos.
Pertvarkos metu plėtosime pagalbos šeimai paslaugas, pavyzdžiui, laikino „atokvėpio“ paslaugas, kurios suteiks galimybę šeimos nariams, prižiūrintiems savo neįgalius šeimos narius, laikinai pailsėti nuo priežiūros. Tokio tipo laikino „atokvėpio“ paslaugos galės būti teikiamos tiek socialinių paslaugų ar sveikatos priežiūros įstaigose, tiek neįgaliojo namuose. Plėsime dienos centrų paslaugas, kuomet dienai ar kelioms valandoms bus galima specialistų priežiūrai palikti savo šeimos narį. Taip artimiesiems nereikės užsidaryti namuose, atsisakyti darbo. Jie galės išeiti apsipirkti ar apsilankyti pas gydytojus, nebijodami, kad nebus kam prižiūrėti sunkiai sergančių ar neįgalių šeimos narių. Institucinę globą keičiant bendruomeninėmis paslaugomis taip pat numatoma šviečiamoji, psichologinė, teisinė ir kitokia pagalba neįgalų šeimos narį prižiūrintiems artimiesiems, kad jie gautų visų reikalingų žinių ir, kas labai svarbu, palaikymą.
Minėjote, kad gyventojai domisi pensijų klausimais. Kada senjorai gali tikėtis gerų žinių ir didesnių pensijų?
Džiaugiuosi, kad turėjome galimybių darkart padidinti pensijas ir nuo šių metų pradžios vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidėjo apie 8 eurus bei siekia 265 eurus. Be to, socialiniame modelyje numatytas pensijų indeksavimas, kuris leistų pensijas didinti nuosekliai, kasmet, įvertinus labai objektyvius kriterijus, tokius kaip darbo užmokesčio augimas, apdraustųjų skaičius, „Sodros“ pajamos. Laikantis tokios tvarkos pensijos galėtų kasmet didėti priklausomai nuo darbo užmokesčio fondo pokyčių, pavyzdžiui, jei šio fondo pokytis sudarytų apie 6 proc., tai ir pensijos galėtų didėti panašiu mastu. Tačiau krizės metu siūloma tvarka leistų pensijų nemažinti. Tuo tarpu prisimename 2008 m. pamokas, kai politikai didino keletą kartų pensijas po 20-30 Lt, o po to šešerius metus ne tik kad nedidino, bet dar ir sumažino.
Beje, 2016 metais bus pradedamos mokėti kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010-2011 metais dirbo ir dėl to gavo papildomai sumažintas pensijas. 2016 metų birželį šiems senatvės pensijų gavėjams bus išmokėta po 33 procentus praradimų.
2016 m. taip pat bus tęsiamas ir sumažintų pensijų kompensavimas dėl patvirtintų mažesnių draudžiamųjų pajamų. Šiemet bus išmokėta likę 40 proc. praradimų (mokant po 10 proc. kas ketvirtį).
Visuomenę labai sukrėtė pastarojo laiko įvykiai, kuomet mažamečiai vaikai nukentėjo nuo pačių artimiausių jiems žmonių rankos. Ministre, ką vis tik daryti, kad panašūs dalykai nesikartotų?
Visų pirma turime padėti šeimoms, laiku pastebėti ženklus ir į juos reaguoti, suteikti reikiamą pagalbą. Čia svarbiausias prevencijos momentas. Ir tai liečia visus. Pagalbos šeimoms procese svarbu įtraukti tiek bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, tiek savivaldą, švietimo ir sveikatos apsaugos, vaiko teisių apsaugos bei socialinius darbuotojus.
Savo ruožtu sieksime sustiprinti metodinę pagalbą savivaldybėms ir formuoti vienodą praktiką vaiko teisių apsaugos užtikrinimo ir socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimoms srityje, taip pat skirsime valstybės lėšų socialinių darbuotojų profesinei kompetencijai stiprinti, o nuo 2017 metų tikimės užtikrinti, jog mažėtų socialinių darbuotojų krūviai ir vienas darbuotojas dirbtų ne daugiau kaip su 10 socialinės rizikos šeimų.
Kalbant apie pagalbą šeimoms svarbu paminėti, kad planuojama kurti bendruomeninius šeimos namus, kur kiekviena šeima galėtų kreiptis pagal savo gyvenamą vietą, ir šias paslaugas gautų visos Lietuvos šeimos, susiduriančios su sunkumais. Tai gali būti ir vaikų auklėjimo ir auginimo sunkumai, psichologinės problemos, stresas, socialinių įgūdžių trūkumas, tarpusavio santykių krizės, galbūt net vaikų priežiūros paslaugų trūkumas bei kitos. Siekiame, kad šeimos namai veiktų visose 60 šalies savivaldybių. 2016-2020 m. tokioms kompleksinėms paslaugoms šeimai numatyta apie 21 mln. eurų.
Taip pat šiemet nauja yra tai, kad vaikų dienos centruose galės lankytis visi vaikai, kuriems reikalingos dienos socialinės priežiūros ir ugdymo paslaugos. Tai ypač svarbu, nes laiku ir vietoje suteiktos paslaugos gali veikti prevenciškai ir padėti užkirsti kelią patekimui į riziką.
SAD ministerija
