Kauno centre daugėjant traukos objektų, automobilius savivaldybė siekia koncentruoti esamose ir planuojamose aikštelėse, o žmones po centrines gatves skatinti judėti pėsčiomis ar kitomis transporto priemonėmis.
„Yra dvi pusės parkavimo. Kai mažai vietų, skatiname darniai judėti, kai daug vietų – patogu atvažiuojantiems automobiliu. (...) Parkavimo vietų gatvėje nedaugėja, tačiau savivaldybė siekia koncentruoti automobilius keliose vietose“, – BNS sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Jo duomenimis, šiuo metu Kauno Naujamiesčio dalyje yra apie 2,9 tūkst. automobilių stovėjimo vietų, Senamiestyje – dar apie 1,1 tūkst.
2023 metų pavasarį K. Donelaičio gatvėje šalia buvusio „Merkurijaus“ prekybos centro teritorijos planuojama įrengti 262 vietų dviejų aukštų po žeme ir keturių virš žemės automobilių stovėjimo aikštelę. Ją už 6 mln. eurų statys bendrovė „Autokausta“.
50 vietų Kauno centro lankytojams yra numatyta ir po Vienybės aikšte esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.
Ateityje taip pat numatyta plėsti prie Kauno pilies esančią aikštelę, joje įrengiant kelis papildomus aukštus, tačiau ši plėtra, pasak M. Matusevičiaus, greičiausiai vyks dar ne kitais metais.
„Ši vieta tikriausiai būtų labai patraukli, kai bus įgyvendintas mažų emisijų zonos projektas, kuris ribos atvažiavimą į Senamiestį“, – teigė jis.
Pasak savivaldybės atstovo, pirmuoju šio projekto etapu planuojama Senamiestyje įrengti užtvarus, registruosiančius automobilių tranzitą ir stovėjimą bei numatant už tai mokestį. Kol kas nėra aišku, kokio dydžio galėtų būti ši rinkliava ir kokie automobiliai būtų įleidžiami į šią zoną.
„Senamiestyje jau yra vykdomos pirkimų procedūros, rengiamos techninės specifikacijos ir mes labai tikimės, kad iki 2023 metų bus įgyvendintas projektas“, – sakė Transporto skyriaus vedėjas.
Ateityje, pastačius vadinamąjį Kėdainių tiltą, ši zona galėtų būti plečiama ir į likusią Kauno centro teritoriją, o žmonės būtų skatinami pasistatyti.
Tikisi, kad vietos užteks
Rekonstruojant Kauno centro gatves tuo pat metu iš statmeno į lygiagretųjį keičiamas čia esantis stovėjimo vietų tipas: dėl to stovėjimo vietų centre nežymiai sumažėja, tačiau, pasak M. Matusevičiaus, daugiau vietos lieka pėstiesiems.
„Šiuo metu tai daroma Maironio gatvėje nuo Laisvės al. iki K. Donelaičio: tai buvo viena skaudžiausių centre vietų, kur pėstiesiems, mamoms su vežimėliais būdavo sunku praeiti“, – sakė savivaldybės atstovas.
Savivaldybė tikisi, kad esamų ir planuojamų įrengti stovėjimo vietų mieste pakaks ir padaugėjus traukos objektų: baigus Nemuno saloje statyti baseiną bei Mokslo salą. Pasak M. Matusevičiaus, patirtis rodo, jog žmonės į renginius centre renkasi važiuoti automobiliu – net ir tais atvejais, kai rasti jam vietą taip pat Nemuno saloje esančios „Žalgirio“ arenos prieigose yra sudėtinga.
Vis dėlto viliamasi, kad metas, kai dauguma žmonių trauks į Mokslo salą ir baseiną bei į renginius „Žalgirio“ arenoje – skirsis, todėl esamų ir būsimų parkavimo pajėgumų pakaks.
„Norime tikėti, kad jeigu gali atvažiavę į „Žalgirio“ areną rasti vietos automobiliams, tai į Mokslo salą dieną tikrai turėtų nebūti problemų“, – svarstė M. Matusevičius.
„Ką mes dabar matome, kad kai kuriose vietose dienos metu žmonės pasirenka aikšteles, nes aikštelėse dienos metu būna pigesnis įkainis. Tas pats turbūt bus su K. Donelaičio aikštele. Mes manome, kad gatvėse turi būti patogiau-brangiau, o aikštelėse, kadangi nereikia paeiti keletą metrų, turėtų būti pigiau“, – kalbėjo jis.
Jis pripažino, kad keli šimtai vietų vargu ar išspręs visą augantį miesto stovėjimo vietų poreikį, tačiau akcentavo, jog visos minimos priemonės siekia jį padaryti patogesnį judėjimui pėsčiomis, dviračiais ar elektriniais paspirtukais. Viliamasi, jog šių transporto priemonių paklausa augs ir jos gyventojams taps patrauklesnės už brangesnę nuosavo automobilio alternatyvą.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
