Lietuvos Raudonojo Kryžiaus stebėtojai Vidaus reikalų ministerijai pateikė migrantų apgyvendinimo sąlygų pokyčio analizę ir rekomendacijas, kaip dar galima būtų pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, kol sprendžiama dėl jų teisinio statuso. Per rugsėjo mėnesį atlikta 18 planinių ir pakartotinių vertinimų numatytuose migrantų priėmimo ir apgyvendinimo centruose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose ir šalies savivaldybių skirtose patalpose. Iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus analizės matyti, kad migrantų gyvenimo sąlygos per pusantro mėnesio pasikeitė kardinaliai.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, situacija dėl neteisėtų migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sąlygų keitėsi ir tebesikeičia kasdien. Nuolat bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, Lygių galimybių ir Vaiko teisų kontrolierių tarnybų ekspertais, savivaldybėmis, savanoriais bei vietos bendruomenėmis priimta daugybė operatyvių sprendimų.
„Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka naudojant gyvus žmones vertė visus imtis atsakomybių daugiau, nei galėjome jų įsivaizduoti. Pasieniečiams teko ne tik ginti valstybės sieną nuo hibridinės atakos, bet tuo pat metu pasirūpinti žmonių kontrabandininkų apgautų migrantų apgyvendinimu, maitinimu, jų apsauga, sveikata. Sprendimus reikėjo priimti ypač greitai, reaguoti nedelsiant. Nors ir suprasdami, kad šie žmonės naudojami prieš mus kaip ginklai, visi nuoširdžiai stengėmės tiek, kiek leidžia mūsų išgalės, jiems padėti ir užtikrinti bent minimalias gyvenimo sąlygas“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Kaip nurodoma Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pokyčių analizėje, šiuo metu 93 proc. migrantų gyvena jiems pritaikytuose apgyvendinimo centruose Rukloje, Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose ir Vilniuje. Šiuose centruose migrantai įkurdinti šildomuose pastatuose arba moduliniuose nameliuose. Apie 7 proc. migrantų dar gyvena šildomose palapinėse Užsieniečių registracijos centre. Ten nuolat palaikoma +18–20 C temperatūra, tačiau šią savaitę ir šie migrantai taip pat bus perkelti į modulinius namelius.
Visi nepilnamečiai vaikai apgyvendinti pastatuose arba konteinerinių namelių tipo patalpose (Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, buvusiuose nakvynės namuose Vilniuje (Naujininkuose), Jiezno paramos šeimai centre, Pabradės užsieniečių registracijos centre, Medininkų užsieniečių registracijos centre, Pasieniečių mokykloje), pažeidžiamiausiais migrantais rūpinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jau uždarytos visos laikinos apgyvendinimo vietos savivaldybių patalpose, kur gyveno 17 proc. migrantų. Perkeliami migrantai suskirstyti į atskirus sektorius pagal etnines grupes, LGBTQI+ bendruomenės nariai apgyvendinti atskirai Medininkų užsieniečių registracijos centre, daugeliui migrantų prieinamos mobiliosios parduotuvės, jie gali patys gamintis maistą.
Iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pokyčių analizės matyti, kad perkėlus migrantus į ilgalaikio apgyvendinimo centrus pasikeitė ir jų maitinimo kokybė. Daugiausia problemų kėlė maitinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose ir Rūdninkų stovyklavietėje, nes čia apgyvendintiems asmenims (1 691) ilgą laiką buvo tiekiamas tik sauso maisto davinys. Dabar visi migrantai gauna šilto maisto.
Perkėlus migrantus į 5 priėmimo ir apgyvendinimo centrus, sumažėjo ir vandens tiekimo bei sanitarinių mazgų problema. Sanitarinių mazgų kiekis esamam skaičiui žmonių buvo per mažas beveik visose laikino apgyvendinimo vietose, vandens tiekimo problemų taip pat kildavo savivaldybių patalpose.
Operacijų vadovės sprendimu, visose migrantų apgyvendinimo vietose pradėjus reguliariai lankytis mobilioms medikų komandoms, operatyviau sprendžiamos ir migrantų sveikatos problemos. Beveik 60 proc. migrantų paskiepyti nuo COVID-19 ligos.
Nors migrantų apgyvendinimo kokybės pokyčiai akivaizdūs, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus rekomenduoja ir toliau gerinti migrantų priėmimo sąlygas: užtikrinti, kad vienam asmeniui būtų skiriami 4 kv. m gyvenamojo ploto ir kad ilgalaikio apgyvendinimo stovyklose būtų pakankamas sanitarinių mazgų skaičius patalpų viduje; plėsti darbuotojų skaičių (socialinių darbuotojų, psichologų); steigti nuolat budinčių gydytojų etatus; užtikrinti mobiliųjų parduotuvių prieinamumą visiems migrantams; sudaryti galimybes reguliariai bendrauti su artimaisiais; susisiekti su nevyriausybinėmis organizacijomis, teisininkais. Taip pat būtina organizuoti mokymus apie humanitarinių ir žmogaus teisių apsaugos standartų užtikrinimą pareigūnams ir specialistams, pradėti / tęsti ugdymo procesą nepilnamečiams, organizuoti / tęsti užimtumo programas.
Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos ministerijų bei Valstybinės ligonių kasos atstovai, atsižvelgdami į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pokyčių analizėje pateiktas rekomendacijas, ir toliau reguliariai konsultuosis su Raudonojo Kryžiaus bei kitų nevyriausybinių organizacijų ekspertais, aptars kilusias problemas, išklausys rekomendacijas ir ieškos operatyvių sprendimų.
Kad migrantai kuo trumpiau gyventų nežinioje, spartinamas ir prieglobsčio prašymų nagrinėjimas. Migracijos departamento duomenimis, jau išnagrinėta trečdalis visų prašymų.
VRM nuotrauka
