Premjerė Ingrida Šimonytė skeptiškai vertina siūlymus trumpinti nedarbo išmokų terminą. Anot jos, išmokų tvarkos pakeitimai nepaskatintų žmonių eiti į tas darbo vietas, kurias siūlo darbdaviai.
„Tai viena iš didesnių iliuzijų, kad nedarbo išmokų mokėjimas yra ta priežastis, dėl kurios žmonės nesirenka dirbti“, – spaudos konferencijoje teigė premjerė.
Anot jos, iš daugiau nei 200 tūkst. žmonių, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje, kokias nors pašalpas gauna apie 40 procentų.
„Vadinasi, likusi dalis žmonių ten registruota dėl kitų priežasčių, veikiausiai žmonės turi pragyvenimo šaltinį, galbūt susijusį su nedeklaruota veikla, šešėline veikla kuri nėra registruota ir nėra mokami mokesčiai, bet registracija Užimtumo tarnyboje suteikia galimybę gauti sveikatos draudimą“, – sakė I. Šimonytė.
Anot jos praėjusių metų sprendimas mokėti darbo paieškos išmokas taip pat paskatino dalį žmonių užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
„Įsivaizdavimas kad nedarbo išmokų mokėjimo tvarkos pakeitimai galėtų kažkokiu būdu paskatinti žmones eiti į tas darbo vietas, kurias siūlo darbdaviai, žinoma, jei nebūtų nedarbo draudimo iš viso tai žmonės tiesiog neturėtų kitos išeities, bet kitą vertus tai būtų nelogiška, nes žmonės moka nedarbo draudimo įmokas tam, kad susiklosčius situacijai, kai neturi darbo ar yra atleisti ar net ir patys išėjo, galėtų gauti nedarbo draudimo išmokas“, – sakė premjerė.
Ji taip pat kalbėjo, jog didžioji dalis žmonių, kurie registruoti tarnyboje ir atsisako siūlomo darbo, nėra tie, kurie gauna nedarbo draudimo išmokas.
„Tam reikėtų ieškoti kitų sprendimų, jų ieškome, Užimtumo tarnybos veiklos tam tikrus pokyčius Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pasiruošusi, manau artimu metu galės pristatyti“, – teigė premjerė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė taip pat teigė, jog nedarbo draudimo apimtis nėra kelias, kuris padėtų surasti daugiau darbuotojų.
„Užimtumo tarnyba turėtų labiausiai dirbti su tais žmonėms, kurie yra motyvuoti rasti kitą darbą, o nedarbo draudimą gaunantys asmenys yra tie žmonės kurie galėtų ir norėtų ieškoti kitos galimybės, nes jie neseniai, iki 9 mėnesių, yra praradę savo darbo vietą, tai jiems galima siūlyti ir kitą darbo vietą, persikvalifikavimą“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė.
„Kur kas sudėtingesnis dalykas yra su ilgalaikiais bedarbiais, kur yra efektyvu, kai pačios savivaldybės ilgalaikiu bedarbių pilotiniuose projektuose dalyvauja ir taiko atvejo vadybą tiems žmonėms. Procesas trunka ilgiau, bet darbo vietas žmonės susiranda“, – kalbėjo ji.
I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad darbdaviai neretai skundžiasi žemu darbo našumu, tačiau pasak premjerės, jį padidinti reikėtų ir tinkamų verslo investicijų.
„Darbo valandų skaičiumi Lietuva tikrai nėra Europos Sąjungos lentelės pabaigoje, žmonės Lietuvoje dirba daug. Klausimas yra kitas, ar yra pakankami įrankiai, technologijos ir procesai, kad žmonės per tą savo darbo laiką sukurtų daugiau produkto. Akivaizdu, kad ir investicijų stokoja, ir stokoja ypač per tą laikotarpį, kuris buvo neapibrėžta ir čia yra dalis atsakymo, nes galima pasamdyti tris žmones su kastuvu arba vieną su ekskavatoriumi, tiesa tam riekia pirkti ekskavatorių. Tokia turbūt ir yra pasirinkimo kaina“, – teigė premjerė.
„Vyriausybė yra pasirengusi ieškoti racionalių sprendimų, bet tai nebus tokie sprendimai, kurie leis palaikyti žemą darbo užmokesčio lygį, nes kažkam nesinori investuoti į technologijas“, – pridūrė ji.
Oficialus nedarbas rugsėjo pradžioje Lietuvoje siekė 12,2 proc., šalyje buvo 211,2 tūkst. registruotų bedarbių. Laisvų darbo vietų skaičius rugpjūtį perkopė 64,8 tūkst. – 5,9 proc. daugiau nei liepą.
Intensyviausiai darbuotojų ieškojo transporto ir saugojimo (8,5 tūkst. pasiūlymų), gamybos (7,2 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo (5,6 tūkst.), prekybos įmonės (5,1 tūkst.).
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
