Per ketverius metus pastebimai didėjo Lietuvos gyventojų naudojimasis informavimo ir komunikacijos priemonėmis, interneto svarba tapo didesnė nei televizijos, o socialinių tinklų svarba beveik susilygino su naujienų portalų. Per šį laikotarpį sumažėjo pasitikėjimas visais žiniasklaidos kanalais, gyventojai taip pat tapo žymiai jautresni informacijos netikslumams ar melagingai informacijai.
Tokias pagrindines tendencijas atskleidžia Kultūros ministerijos užsakymu atliktas reprezentatyvus žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio pokyčio tyrimas. Juo siekta nustatyti ir įvertinti Lietuvos gyventojų gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritiškai vertinti jose pateiktą informaciją, taip pat gyventojų komunikacijos gebėjimus. Atskira klausimyno dalimi siekta ištirti, kaip gyventojai vertina Lietuvos žiniasklaidos priemones ir jose skleidžiamą informaciją.
Tyrimas atskleidė, kad COVID-19 pandemija ir su ja susiję suvaržymai suteikė impulsą aktyvesniam internetinės žiniasklaidos naudojimui, taip pat skaitmeninės komunikacijos ir paslaugų vartojimo didėjimui.
Kasdieniame gyvenime internetas naudojamas bene visose srityse nuo laisvalaikio pramogų iki naudojimosi valstybės institucijų teikiamomis paslaugomis, kurių taip pat daugėjo praėjusiu laikotarpiu. Lietuvos gyventojai gana gerai suvokia bazinius techninius saugaus elgesio internete principus: didelė dauguma interneto vartotojų turi įsidiegę antivirusinę programą, kuri yra populiariausia apsaugos forma, atsakingai naudoja savo el. pašto adresą, lankydamiesi naujose svetainėse atlieka kokius nors papildomus saugumo užtikrinimo veiksmus. Be kita ko, tyrimas atskleidė, kad žymiai padaugėjo Lietuvos gyventojų, suprantančių, kad už turinį internete gali kilti teisinė atsakomybė.
Nepaisant didėjančios interneto svarbos, tradicinė žiniasklaida, televizija ir radijas vis dar vertinami kaip reikšmingi informacijos šaltiniai, ypač vyresnių gyventojų.
Vartodami žiniasklaidą gyventojai yra gana kritiški gaunamai informacijai – didesnė dalis tyrimo dalyvių pastebi faktų pateikimo skirtumų skirtinguose informacijos šaltiniuose. Tikėtina, kad pastarųjų metų švietėjiška veikla sustiprino žiniasklaidos vartotojų kritiško vertinimo gebėjimus. Į netikras naujienas tyrimo dalyviai atkreipia dėmesį vis labiau, o žiniasklaida didesnės dalies suprantama kaip įtakos darymo priemonė.
Tokio pobūdžio tyrimas atliktas antrą kartą, juo siekta nustatyti nuo 2017 m. įvykusius pokyčius, pateikti ateities prognozes. Prognozuota, kad bendras Lietuvos gyventojų medijų raštingumo lygis nuo 2017 m. atlikto tyrimo (tuomet nustatytas lygis siekė 37,9 proc.) kas trejus metus didės taip: 2020 m. – 39 proc., 2023 m. – 41,3 proc. Tačiau atliktas tyrimas šią prognozę viršijo ir atskleidė kur kas didesnį teigiamą pokytį – 48,7 proc.
Tyrime buvo apklaustos dvi tikslinės grupės – nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir Lietuvoje gyvenantys tautinių mažumų – rusų ir lenkų – atstovai. Ryškesnių pokyčių tarp šių segmentų, skirtingai nei 2017 metais, nepastebėta.
Tyrimą Kultūros ministerijos užsakymu atliko „Rinkos tyrimų centras“ (tyrimo vadovas Mindaugas Degutis).
Su visa žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio pokyčio tyrimo medžiaga galima susipažinti čia.
pixabay.com nuotrauka
