Vidutinė pensija su būtinuoju stažu 2024 metais galėtų pasiekti 565 eurus, tačiau politikai turi drausmingai laikytis kasmetinio pensijų didinimo, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
„Tikslas yra pasiekiamas, tačiau labai svarbu, kad politikai laikytųsi drausmingai kasmetinio pensijų didinimo. Matysime 2024 metais koks bus vidutinis darbo užmokestis, ir svarbiausia, kad būtų pasiektas santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė.
Anot jos, pagal dabartinius skaičiavimus, 2024 metais pensijų ir vidutinio darbo užmokesčio santykis turėtų pasiekti arba viršyti 50 procentų.
Prezidentas Gitanas Nausėda pensijų didinimą ketvirtadienį aptars su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene bei senjorų atstovais. I. Segalovičienės teigimu, per susitikimą bus kalbama apie spartesnio indeksavimo modelį.
„2019 metais buvo priimtas prezidento inicijuotas įstatymas, kurio pagrindu 2020 ir 2021 metais galioja papilomas pensijų indeksavimas. Tokiu būdu prezidentas įnešė strateginę nuostatą, kad turime susikaupti, susitelkti ir išspręsti pensijų adekvatumą bent jau iki minimalaus 0,5 standarto. Prezidento įstatymas nustoja galioti šiais metais“, – sakė patarėja.
„Jis, formuodamas Vyriausybę, kėlė lūkestį, kad pensijų spartesnis indeksavimas būtų tęsiamas ir toliau. Vyriausybė yra įsitraukusi į savo priemonių planą šitą klausimą ir šiandien ministerija jau turi apmatus to būsimo spartesnio indeksavimo modelio ir prezidentas nori tai aptarti“, – pridūrė ji.
Ministerijai siūlant keisti pensijų apskaičiavimo tvarką ir suvienodinant bendrąją pensijos dalį turintiesiems skirtingą stažą, I. Segalovičienė sako, kad taip pasirinkta siekiant mažinti skurdą.
„Mažiausias pensijas gaunančių asmenų užtikrinimas iki minimalaus lygio šiai dienai vyksta per dvi sistemas – šalpos ir socialinio draudimo. Ta į dvi dalis išskaidyta sistema niekuo nėra naudinga valstybei, žmonėms neaišku, kas tos pensijų priemokos, tai ministerija siūlo nebemokėti priemokos, o tą dalį perkelti į pensijų sistemą, kad žmonėms būtų aišku. Einama link universalaus minimalaus pensijų dydžio nustatymo šalyje. Ta kryptis yra gera“, – teigė ji.
Tuo metu ministrė M. Navickienė teigė, jog pensijos bus didinamos sparčiau nei numatyta teisės aktuose.
„Pensijų augimas bus iš dviejų dalių, tai yra augs individualios dalies svoris, tos, kuri priklauso nuo sumokėtų įmokų, indeksavimo būdu. Ji bus indeksuojama gerokai sparčiau. Tie žmonės, kurie mokėjo daugiau įmokų, jų pensijos augs greičiau. Lygiai taip pat augs mažiausiosios pensijos“, – ketvirtadienį Žinių radijuje sakė ji.
Ministrės teigimu, siekiant jog pagyvenusių žmonių skurdas sumažėtų bent jau iki 25 proc., reikia daryti spartinti indeksavimą ir užtikrinti bazinę pensiją visiems pensijų gavėjams.
„Rudenį turėsime projektus, kuriuos pateiksime Seimui, ir pensijos sparčiau augti ir didėti turėtų pradėti nuo sausio 1 dienos“, – sakė M. Navickienė.
I. Segalovičienės teigimu, 2019 metais šalies pensininkų skurdo lygis ūgtelėjo iki 39,5 procento. Apie 300 tūkst. žmonių, kurie gauna pensijas, patiria riziką balansuoti ant skurdo ribos. Absoliutaus skurdo ribą yra pasiekę 41 tūkst. žmonių.
Lietuvoje yra apie 607 tūkst. pensijų gavėjų.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
