Kas dešimtas Lietuvoje gyventojus pasinaudojo gegužės pabaigoje pradėjusiu veikti galimybių pasu, suteikiančiu daugiau laisvių žmonėms per koronaviruso pandemiją, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtina, kad nepaisant tokių skaičių, galimybių pasas skatino žmones skiepytis nuo koronaviruso, o pats įrankis galės būti naudojamas ateityje.
Tačiau verslas teigia, kad ši pandemijos valdymo priemonė nepasiteisino, ir pavadino ją nevykusiu projektu.
Galimybių pasą žmonės galėjo gauti nuo gegužės pabaigos, jeigu buvo paskiepyti nuo COVID-19, persirgę šia liga arba turėjo 24 valandas galiojantį neigiamą testo rezultatą.
Kas dešimtas
Bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, galimybių pasu nurodė pasinaudoję 11,1 proc. šalies gyventojų, o 82,4 proc. tvirtino juo nesinaudoję.
Dar 6,4 proc. apklausos dalyvių sakė nežinantys, kas yra galimybių pasas.
Šios COVID-19 pandemijos valdymo priemonės iniciatorė Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad nepaisant mažo visuomenės aktyvumo naudojantis pasu, jis paskatino žmones skiepytis.
„Tikime, kad galimybių pasas paskatino žmones skiepytis. Esame vieni pirmųjų Europoje sukūrę tokią priemonę, neabejojame, kad šį įrankį galėsime pritaikyti ir epidemijų valdymui ateityje“, – atsakymuose BNS nurodė ministerija.
Galimybių pasu daugiausiai pasinaudojo turintys aukštąjį išsilavinimą ir iki 29 metų amžiaus gyventojų grupei priklausantys asmenys – atitinkamai 19,5 proc. ir 18,8 procento.
Tarp vyresnių nei 70 metų amžiaus ir nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių gyventojų pasinaudojusių galimybių pasu buvo atitinkamai 3,1 proc. ir 2 procentai.
Pagal socialinę padėtį aktyviausiai galimybių pasu naudojosi moksleiviai ir studentai (24,1 proc.) ir specialistai (19,6 proc.), o prasčiausi rodikliai buvo tarp pensininkų (6,5 proc.), bedarbių (7,3 proc.) ir namų šeimininkių ar esančių motinystės atostogose (8 proc.).
Pasu aktyviau naudojosi didžiųjų miestų gyventojai. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje juo teigė pasinaudoję 13,6 proc. gyventojų, Vilniuje – 13,4 proc., tuo metu kaimiškose vietovėse – 8,4 proc. apklaustųjų.
Pagal šeimos nariui tenkančias pajamas aktyviausiai galimybių pasu naudojosi gaunantys daugiau kaip 600 eurų (16,8 proc.), pasyviausiai – asmenys, kurių pajamos buvo nuo 300 iki 400 eurų (6 proc.).
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, paklausta apie apklausos rezultatus, pabrėžė, jog Registrų centro duomenimis, galimybių pasas buvo atsiųstas virš milijono kartų.
„Jis (galimybių pasas – BNS) leido saugiai atverti didelę dalį verslo ir įvairių veiklų, pavyzdžiui, asmenines šventes, anksčiau“, – BNS komentavo ministerija.
Registrų centras skaičiuoja pasų atsisiuntimus, o ne žmonių, pasinaudojusių tokia galimybe, skaičių.
Vyrauja nusivylimas
Lietuvos verslo, kuriam galimybių pasas reiškė viltį grįžti prie kaip įmanoma įprastos veiklos, atstovai sako, jog priemonė nepasiteisino.
Renginių organizatorės „Seven live“ vadovas Tomas Inčikas sako, kad situacija yra dviprasmiška, nes renginių verslas pats prašė suteikti bent minimalias galimybes žiūrovams lankytis koncertuose ar kitur, bet galimybių paso populiarumas nuvylė.
„Mes organizuojame „Vilniaus festivalį“, penkis koncertus iš eilės. Nors čia pakankamai skirtingos grupės, amžiaus ribos skiriasi, mūsų skaičiavimais, atsiliekame kokį 30-40 procentų nuo to pardavimo, kurio tikėjomės, netgi truputėlį „numetę“, kad galimybių pasas bus kaip toks trukdis“, – BNS kalbėjo T. Inčikas.
Jis pastebi, kad įvedus galimybių pasą, ypatingai padaugėjo žmonių skambučių, o kai kurie atvirai reiškia pasipiktinimą dėl skirstymo į turinčiuosius galimybių pasą ir neturinčiuosius.
„Galimybių pasas leidžia daryti, bet tai nėra tai, ką mes galėtumėme pavadinti grįžimu į realų gyvenimą iš verslo pusės. Tai yra tik grįžimas į veiksmą. Kiek apsišnekėjome tarpusavyje, kiek tikėjomės, kad žmonės plūs, tai skaičiai mus pasodino ant žemės“, – kalbėjo „Seven live“ vadovas.
Agentūros „8 Days A Week“, valdančios buvusį Lukiškių kalėjimą ir rengiančios čia koncertus žmonėms su galimybiu pasu, vadovas Povilas Oželis sakė, jog lūkesčiai dėl galimybių paso buvo didesni ir išreiškė viltį, kad gyventojų nuotaikos pasikeis nuo liepos atšaukus karantiną.
„Kiek darėme renginių per paskutines tris savaites, 25-30 proc. testuojasi vietoje, papildomai, kad gautų tą galimybių pasą (...). Bet bendros tendencijos matomos, kad žmonės nelabai dar drįsta pirkti tų bilietų, ar dėl nežinojimo, ar dar dėl ko“, – BNS sakė P. Oželis.
Anot jo, bendri bilietų pardavimai Lietuvos mastu yra kritę, o grupės, siekdamos atsigriebti už prarastus karantino mėnesius, reikalauja didesnių honorarų.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis pripažino, kad galimybių paso projektas nesuveikė.
„Mes tikimės, kad nevykęs galimybių paso projektas guls į stalčių ir bus praktiškai neaktualus šiam momentui“, – BNS sakė G. Balnis.
Pasak verslo atstovo, jei galimybių pasą būtų bandoma atgaivinti ateityje, jis suveiktų tik tuomet, jeigu nepaskiepytiems ir paso neturintiems žmonėms būtų taikoma gerokai daugiau apribojimų, nei paskiepytiems.
----------
Tikslūs tyrimo rezultatai:
Klausimas: „Ar pasinaudojote galimybių pasu?“
Atsakymai: Taip, pasinaudojau – 11,1 proc., Ne, nepasinaudojau – 82,4 proc., Nežinau, kas tas galimybių pasas – 6,4 proc., Nenurodė – 0,1 proc.
Birželio 9–18 dienomis apklaustas 1000 18 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas, interviu telefonu 29 miestuose ir virš 50 kaimų.
Autoriai: Šarūnas Sabaitis, Paulius Viluckas, Ignas Jačauskas
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
