Seime antradienį registruota Konstitucijos straipsnio pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos – tai būtų leidžiama praėjus dešimties metų terminui.
Vėl bandoma priimti pataisa aktuali siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.
Konstitucijos 74 straipsnio pataisa siūloma nustatyti, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti, kai nuo pašalinimo iš pareigų praėjo ne mažiau kaip dešimt metų.
Tokį Konstitucijos pataisos projektą registravo 48 Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicinių parlamentinių frakcijų.
Tarp teikėjų yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Ateities komiteto vadovas liberalas Raimundas Lopata, taip pat konservatorių, Laisvės partijos, „valstiečių“, socialdemokratų, „darbiečių“ atstovai.
Ateities komiteto vadovas R. Lopata apie šį projektą yra sakęs, kad dėl siūlymo įgyvendinti EŽTT sprendimą rastas skirtingų politinių jėgų atstovų konsensusas.
„Lietuvai jau dešimt metų nevykdant EŽTT sprendimo R. Pakso byloje, Ateities komitetui, veikiančiam kaip politinio lygmens diskusijų platformai, pavyko sutelkti frakcijų atstovus ir rasti konsensusą dėl EŽTT sprendimą įgyvendinančių Konstitucijos pataisų, kurios galėtų turėti politinį palaikymą Seime“, – teigė R. Lopata.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
