Briuselyje viešinti Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusijos dėl sankcijų Baltarusijai užtruks.
„Diskusijos apie sankcijas truks laiko, bet jos tikrai vyks. Ir susitarimas bus toks, kokį pavyks pasiekti 27 valstybėms narėms“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė premjerė.
ES ir kitos Vakarų šalys didina spaudimą Baltarusijai nuo pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kuriuose laimėtojų pasiskelbė autoritarinis ilgametis šalies lyderis Aliaksandras Lukašenka. Jo legitimumo Vakarai nepripažįsta.
Įtampa dar įsiplieskė, kai gegužės 23 dieną Minske buvo nutupdytas „Ryanair“ keleivinis lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, o juo keliavęs opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė Sofija Sapega buvo sulaikyti oro uoste.
Dėl šio incidento ES lyderiai sutarė uždrausti Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į bloką ir paragino ES oro bendroves neskraidyti Baltarusijos oro erdve.
Lyderiai taip pat pavedė ES institucijoms parengti tolesnes „tikslines ekonomines sankcijas“ Baltarusijos valdžiai ir išplėsti susidorojimu su opozicija kaltinamų subjektų „juodąjį“ sąrašą. Į jį šiuo metu įtraukti 88 režimo atstovai ir septynios kompanijos.
Premjerės teigimu, kalbant apie personalines sankcijas, kyla „klausimas, kiek atsiliekame nuo realaus gyvenimo, sankcionuodami tuos žmones, kurie de facto dalyvauja visuose šituose baisiuose dalykuose“.
„O kai kalbame apie ekonomines sankcijas, tai mes turime suprasti, kad Lukašenka sėdi ant durtuvų ir tuos durtuvus jam reikia kaip nors finansuoti. Dalį lėšų jam padeda gauti Kremliaus režimas, bet kita dalis ateina įvairiais būdais iš galimybių dalyvauti Vakarų rinkose“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Prieš savaitę ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, kad tarp galimų ekonominių sankcijų Baltarusijai gali būti įvestas draudimas eksportuoti šioje šalyje gaminamas kalio trąšas per Baltijos valstybių uostus.
Prašo daugiau dėmesio pasieniui su Baltarusija
I. Šimonytė ketvirtadienį susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lajen).
Politikai aptarė aktyvesnį ir vieningą ES veikimą globaliai, pandemijos valdymą, ekonomikos gaivinimo plano Lietuvai greitą patvirtinimą, klimato kaitos valdymo priemones, Astravo atominės elektrinės grėsmes, strateginių energetikos ir transporto projektų Baltijos šalyse įgyvendinimą, vieningą Europos atsaką į agresyvius Rusijos ir Baltarusijos režimo veiksmus, Kinijos iššūkį bei paramą Rytų partnerystės šalims.
„Su ponu Micheliu daugiau diskutavome apie santykius su trečiosiomis šalimis. Čia labai džiugu, kad matau labai gerą Rytų Partnerystės draugą“, – teigė I. Šimonytė.
Anot jos, šiuo metu kaip niekada svarbu remti Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos europines aspiracijas ir rodyti dar daugiau dėmesio Armėnijai, Azerbaidžanui bei Baltarusijos pilietinei visuomenei.
Kaip nurodoma Vyriausybės išplatintame pranešime, premjerė paprašė didesnio Europos Komisijos dėmesio, stiprinant pasienio su Baltarusija – rytinės ES sienos – kontrolę.
„Mūsų išorės siena yra ES išorės siena. Pono Lukašenkos gąsdinimus galima įvairiai vertinti, bet, įvertinus tai, kad jis yra padaręs dalykų, kurie yra absoliučiai beprecedenčiai (...), mes turime labai rimtai stiprinti savo išorės sienos apsaugą, kad nelegali migracija netaptų problema ne tik per pietinę sieną, kur mes kalbame apie ekonominę migraciją, bet ir čia, kai galbūt valstybė organizuos nusikalstamą migrantų gabenimą“, – aiškino I. Šimonytė.
Lietuvos pareigūnai šią savaitę pranešė, kad nelegalių migrantų srautas iš Baltarusijos pusės yra išaugęs jau kurį laiką, o jų gabenimo sraute gali dalyvauti vietos pareigūnai.
Praėjusią savaitė Baltarusijos parlamente A. Lukašenka sakė, kad Minskas iki šiol stabdė „narkotikus ir migrantus“.
„Dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – teigė jis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos neteisėtai kirto 90 nelegalių migrantų, pernai iki balandžio pabaigos jų buvo penki. Didžiąją dalį šių migrantų sudarė Irako piliečiai. 2020-aisiais neteisėtai į Lietuvą patekusių irakiečių nefiksuota nė vieno.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
