Prezidentas Gitanas Nausėda ragina savivaldybes ir pačius gyventojus padėti senjorams pasiekti skiepijimosi nuo COVID-19 vietas, pasirūpinti jų teisingu informavimu, patys senjorai prašo steigti mobiliąsias vakcinavimo komandas, nori šeimos gydytojų konsultacijų.
Kaip spaudos konferencijoje sakė prezidento atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė, G. Nausėda nuotoliniame susitikime su senjorus vienijančiomis ir jais besirūpinančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis išreiškė susirūpinimą, kad iki šiol paskiepyti vos per 40 proc. žmonių, vyresnių nei 80 metų.
„Tai yra beveik du kartus mažiau, nei daugumoje Europos Sąjungos šalių. Vertinant mirštamumo nuo COVID-19 šioje grupėje skaičius, prezidentas pabrėžia, kad būtent šiai grupei skiepas yra labai svarbus ir pakviesti juos skiepytis yra labai svarbu“, – sakė ji.
Pasak jos, prezidentas susitikimo metu išgirdo „daug naudingų minčių, kaip paskatinti skiepijimąsi ir svarbiausiais akcentais įvardija pasiekiamumą bei komunikacija.
„Pirma pasiekiamumas – kaip mobilių komandų pagalba didinti senjorų pasiekiamumą. Prezidentas pasidžiaugė geraisiais savivaldybių pavyzdžiais, tačiau ragina visas savivaldybes sutelkti dėmesį į tai – padėti senjorams pasiekti vakcinavimosi vietas. Kitas dalykas, apie ką kalbėta susitikimo metu, yra komunikacija, dezinformacija, baimės“, – sakė R. Stanaitytė-Česnulienė.
Anot jos, G. Nausėda kviečia visus gyventojus padėti spręsti šias problemas.
„Prezidentas kviečia pakalbinti kaimyną, padrąsinti, atsakyti į senjoro klausimus, nukreipti, jei reikia – padėti nuvažiuoti į vakcinavimo vietą“, – sakė ji.
Pasak G. Nausėdos patarėjos, šalies vadovas prasidedant masinei vakcinacijai ragina nepamiršti būtent vyresniųjų nei 80-ies gyventojų.
Prašo mobilių punktų
R. Stanaitytė-Česnulienė sakė, kad aptarta ir galimybė atsirasti „mobilioms komandoms“, kurios padėtų skiepyti atokiau gyvenančius senjorus.
„Tai yra idėja, siūlymas, raginimas savivaldybėms ieškoti įvairių būdų, kaip pasiekti senjorus, kurie negali patys pasiekti vakcinavimo punktų“, – kalbėjo ji.
Senjorai ir jiems padedančios organizacijos prašo savivaldybių apsvarstyti galimybę kurti mobilius vakcinavimo punktus, nes nemažai daliai vyresniųjų gyventojų sudėtinga atvykti į pagrindinius vakcinacijos centrus, taip pat daugiau skirti dėmesio pozityviai komunikacijai.
Mobilių punktų, organizacijų žiniomis, kol kas neturi nė viena savivaldybė.
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentės Grasildos Makarevičienės teigimu, daugiausia problemų kyla atokesniuose rajonuose, kaimo vietovėse, nes daug vyresnio amžiaus žmonių tiek dėl sveikatos, tiek dėl sudėtingo susisiekimo neturi galimybių atvykti į vakcinavimo centrus. Ji kvietė savivaldybes sudaryti galimybes pasiskiepyti ir atvykstant pas gyventojus į namus.
Kristina Meidė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė sakė palaikanti šį prašymą.
„Žmonėms tikrai nėra lengva atvykti iki vakcinacijos vietų. Tikrai būčiau už mobilius punktus, kurie galėtų nutolusiose vietovėse gyvenančius, negalią turinčius žmones pasiekti ir taip suteikti tą galimybę jiems pasirinkti kuo greitesnį kelią į atsidariusį pasaulį, į bendravimo galimybes“, – sakė K. Meidė.
Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė sako pritarianti G. Nausėdos išsakytai iniciatyvai, kad šalia pagrindinių vakcinacijos centrų būtų galima steigti mažesnius, palengvinant mažiau mobilių senjorų vakcinaciją.
G. Makarevičienė: skepsį paskatino vakcinos stabdymas
G. Makarevičienė pripažino, kad Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas kovo viduryje trumpam stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina prisidėjo prie pensininkų skepticizmo.
„Jie išsigando, pradėjo jie kalbėti, pridėdavo ir kaimynai kartais, kad jie „eksperimentuoja ant mūsų ir nori mus išžudyti“. Tai kiek mes dienų ir naktų telefonu prakalbėjome, kad tai – netiesa. Man atrodo, tegu neskuba greičiau skelbti per televiziją, visais kanalais skelbti, kad sustabdė tą vakciną, reikia kažkaip žmones nuteikti gerai“, – kalbėjo Pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė.
D. Bukeikaitė pripažino, kad įtakos senjorų apsisprendimui galėjo turėti ir viešų asmenų dalijimasis įspūdžiais apie neigiamas nepageidaujamas reakcijas, „laužomus kaulus“, aukštą temperatūrą.
„Žmogui kyla nerimas, abejonės ir dvejonės, žmogus tame ir įstringa. Manyčiau, kad jei labai ir išgąsdino žmogų, jis paskui lieka su dvejonėmis. Ir jei kalbasi su kitu šalia kaimynu, kuris girdėjo lygiai tą patį, žmonės yra mažame rate, burbule, nebedrįsta toliau skambinti ir kalbėti“, – tvirtino „Carito“ vadovė.
Pasigendama šeimos gydytojų aktyvumo
G. Makarevičienė pažymėjo, kad ne visi vyresnio amžiaus gali skiepytis dėl tam tikrų sveikatos ligų: alergijų, bronchine astma, kraujotakos sutrikimais ir pan.
Jos nuomone, į senjorų konsultavimą, ar jie gali skiepytis, galėtų labiau įsitraukti šeimos gydytojai, kurių vyresni žmonės „labai klauso“.
„Man atrodo, ši paskata būtų labai gera, kad žmonės galėtų pasiskiepyti. Dideliuose miestuose nėra tokios didelės problemos dėl informacijos. Bet vis dėlto reikėtų truputėlį mažiau per visus kanalus varyti, kiek numirė, kiek dar numirs, kiek dar nesiskiepijo, kiek pasiskiepijo. Šita vakcina gera, šita – bloga – iš kur žmogui žinoti, gal reikėtų kelias dienas patylėti ir palaukti tikros informacijos ir ją nešti žmogui“, – sakė ji.
G. Makarevičienė pabrėžė, jog jos organizacija deda visas pastangas skatinant vakcinuotis senjorus, taip pat sulaukia pakankamos pagalbos iš seniūnijų ir savivaldybių.
Kviečia padėti prisiminti apie vakcinavimą
D. Bukeikaitė taip pat sako, kad neretai senjorai neperskaito ar pamiršta apie jiems siųstas SMS žinutes su kvietimu skiepytis ir ragino padėti jiems tai prisiminti kaimynus, artimuosius.
Ji kvietė į gyventojų informavimą aktyviau įsitraukti seniūnijas, pasiskiepijusius „senjorus influenserius“, kurie pasakotų ir apie šalutines reakcijas, ir apie tai, kad vėliau jie jaučiasi gerai. Pasak D. Bukeikaitės, tokie senjorai galėtų dalintis savo pozityvia patirtim ir taip leisti jų amžiaus žmonėms patiems apsispręsti, nes dalis gyventojų formalius pakartotinius kvietimus skiepytis vertina kaip prievartą.
Raudonojo Kryžiaus vadovė K. Meidė irgi pripažino, kad išsklaidyti senjorų baimėms skiepytis būtų galima pasitelkti „geruosius pavyzdžius“, akcentuojant tuos, kurie nori skiepytis, o ne vakcinos skeptikus, galbūt įtraukiant į komunikacija ir jaunus žmones.
Ji taip pat ragino daugiau konsultuoti senjorus pasitelkiant šeimos gydytojus. Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės, dažnai nuogąstavimai būna ir pagrįsti ir dėl senjorų šalutinių ligų, galimų nepageidaujamų reakcijų.
„Manau, žmonės tikrai jaustųsi drąsiau, jei visus tuos atsakymus turėtų iš šeimos gydytojo, o ne iš kaimyno, kuris neturi tų kompetencijų tokią informaciją suteikti“, – sakė ji.
Ragina skirti dėmesio „vienišiams“
„Carito“ vadovė D. Bukeikaitė tvirtina, kad dažnai senjorų apsisprendimą nesiskiepyti lemia jų artimiausia socialinė aplinka, tad neretai juos pasiekia tik tendencinga informacija, kelianti nepasitikėjimą vakcinomis.
Ji ragino ypač didelį dėmesį skirti vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms.
„Jų atsisakymas skiepytis yra dėl to, kad jie bijo, kas nutiks, jei naktį pakils temperatūra – jie yra vieniši, gyvena vieni, nesugebės surinkti telefono numerio. Tokie žmonės nori skiepytis, bet bijo, nes yra vieniši. Tai turėtų būti prioritetas, kaip mes visi galėtumėme tuos žmones palaikyti, padėti išbūti tą povakcinacijos laikotarpį, kad jie nesijaustų, jog bus vieni ir jais niekas negalės pasirūpinti“, – tvirtino ji.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
