BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:
Sprendimas dėl vakcinos. Europos vaistų agentūrai patvirtinus, kad „AstraZeneca“ vakcina yra saugi, Lietuva ir dar daugiau kaip dešimt Europos šalių atnaujino skiepijimą šia vakcina. Norvegija, Švedija ir Danija dėl vakcinacijos atnaujinimo žada apsispręsti vėliau. Prancūzijos sveikatos apsaugos tarnyba rekomendavo, kad šia vakcina būtų skiepijami tik žmonės nuo 55 metų amžiaus, nes kraujo krešumo sutrikimai buvo nustatyti jaunesniems žmonėms. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvedė naują tvarką, kad žmonės nuo šiol galės laisvai pasirinkti, kuria vakcina skiepytis. Skiepijimo prioriteto grupių sąrašas papildytas šalies vadovais, Seimo ir Vyriausybės nariais. Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė ir A. Dulkys „AstraZeneca“ vakcina žada skiepytis pirmadienį. Sveikatos ministras interviu BNS pranešė, kad kitą savaitę gali būti priimtas sprendimas dėl abiturientų ir jų mokytojų skiepijimo prioritetine tvarka, o kai kuriose savivaldybėse užsigulinčios vakcinos bus vežamos į kitus skiepijimo centrus.
Koronaviruso situacija:
* Per parą nustatyti 534 nauji COVID-19 atvejai, mirė aštuoni žmonės. Ligoninėse gydomi 808 COVID-19 pacientai, iš jų 78 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 239. Latvijoje jis yra 372, Estijoje – 1553.
* Gyventojų judėjimas į maisto prekių parduotuves bei vaistines kovo pradžioje pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusių metų pradžios, parodė „Google“ renkami gyventojų mobilumo duomenys.
* Vilniaus meras pasiūlė Vyriausybei įvesti imuniteto pasą, kurio turėtojams būtų galima atverti daugiau paslaugų. Mero siūlymu, pasas galiotų paskiepytiems, persirgusiems ir imunitetą turintiems žmonėms bei tiems, kurie turės ne senesnį kaip 48 arba 72 val. testą.
* Vokietijos infekcinių ligų ekspertas įspėjo, jog koronaviruso atvejų skaičius šalyje auga eksponentiškai ir prieš Velykas šalyje gali būti panaši situacija kaip per Kalėdas, kai Vokietijoje fiksuoti itin aukšti sergamumo ir mirtingumo rodikliai, o ligoninės buvo perpildytos.
* Danijoje toliau švelninamas karantinas: vyresniems mokiniams bus leidžiama sugrįžti į klases ir atnaujinamas profesinis lavinimas, nuo penkių iki 10 didinamas lauke galinčių būriuotis žmonių skaičius.
* Policija pradėjo tyrimą, ar Norvegijos premjerė Erna Solberg pažeidė karantino apribojimus, kai susitiko su šeimos nariais slidinėjimo kurorte vasario pabaigoje švęsdama gimtadienį. Premjerė atsiprašė dėl savo veiksmų.
Prezidento kalba. Prezidentas Gitanas Nausėda vizito Ukrainoje metu kreipėsi į Aukščiausiosios Rados narius ir patikino parlamentarus, kad Lietuva ir toliau rems Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Sakydamas kalbą Lietuvos prezidentas pareiškė, kad sankcijos Rusijai turi tęstis, kol ji nepasitrauks iš Ukrainos teritorijų.
Ministerijos prognozės. Finansų ministerija paskelbė prognozę, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,6 proc. – 0,2 punkto mažiau, nei prognozuota pernai gruodį. Pasak ministrės Gintarės Skaistės, augimą paskatins vakcinavimas ir skatinamoji fiskalinė politika, kurią numatoma tęsti, kol atsigavimas bus tvirtas. Tuo metu nedarbas, anot ministerijos, šiemet greičiausiai nemažės ir liks ties 8,5 proc., o laipsniškas mažėjimas prasidės kitais metais. Darbo užmokestis 2021-aisiais turėtų augti lėčiau nei pernai, tačiau greičiau nei infliacija.
Genocido centro vadovas. Situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre nagrinėjusi Seimo darbo grupė paskelbė abejojanti, ar Adas Jakubauskas toliau gali vadovauti įstaigai ir siūlo spręsti Seimui šį klausimą. Darbo grupės vadovės parlamentarės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo ir spręsti iškilusių problemų konstruktyviai. Pats centro vadovas sako sveikinantis Seimo darbo grupės siūlymą, kad dėl jo tinkamumo eiti pareigas turėtų spręsti parlamentas. Mokslininkai surengė palaikymo akciją iš Genocido centro atleistai istorikei Mingailei Jurkutei, kritikavusiai įstaigos vadovą.
Konfederacijos skundas. Lietuvos darbdavių konfederacija Europos Komisijai apskundė Lietuvos Vyriausybę dėl, konfederacijos manymu, nepagrįsto ir diskriminacinio ūkinės veiklos reguliavimo karantino metu. Pasak konfederacijos prezidento Dano Arlausko, neaišku, kuo remiantis Vyriausybė skirtingiems prekybininkams nustatė skirtingus reikalavimus dėl prekybos ploto pirkėjams, reikalavimo turėti tiesioginį išėjimą į lauką ar priėmė sprendimą leisti vykdyti prekybą tik konkretų prekybos plotą turėjusioms parduotuvėms.
Kino pavasaris. Lietuvoje prasidėjo tarptautinis filmų festivalis „Kino pavasaris“. Dėl karantino neveikiant kino teatrams, kino mėgėjai kviečiami filmus žiūrėti viešbučiuose ar internete namuose. Festivalis truks iki balandžio 5 dienos, per jį bus parodyta daugiau kaip šimtas filmų.
Žmogaus teisės. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad savo teises teisme apgynusiam žmogui privaloma atlyginti patirtas išlaidas advokatui. Pagal šį išaiškinimą, valstybė turės atlyginti advokato išlaidas žmonėms, įrodžiusiems savo nekaltumą baudžiamojoje ar administracinėje byloje.
Nuosprendis mokslininkui. Estijos teismas už šnipinėjimą Kinijai nuteisė kalėti jūrų mokslininką Tarmo Koutsą. Jis nuteistas trejus metus kalėti už priešiškus Estijai ryšius, taip pat už dalyvavimą prieš Estiją nukreiptoje žvalgybinėje veikloje. Estijos vidaus saugumo tarnybos teigimu, kinų žvalgybininkai mokslininką užverbavo 2018-aisiais, prisidengę vienu strateginių studijų centru, bet jis iki savo arešto rugsėjį neatskleidė jokių valstybinių ar NATO paslapčių.
Represijos Rusijoje. Rusijos policija surengė kratas opozicijos judėjimo „Atvira Rusija“ ir opozicijos leidinio „MBKh Media“, kuriuos remia užsienyje gyvenantis buvęs oligarchas ir Kremliaus kritikas Michailas Chororkovskis, būstinėse.
JAV ir Kinijos akistata. Aliaskoje prasidėjo pirmasis JAV ir Kinijos diplomatijos vadovų susitikimas nuo prezidento Joe Bideno kadencijos pradžios. Abi pusės pažėrė viena kitai priekaištų. JAV apkaltino Kiniją dėl grėsmės pasaulio stabilumui, o Pekinas atkirto, jog JAV nepagrįstai kišasi į Kinijos vidaus reikalus.
Autoriai: Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Paulius Viluckas
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama
