Visuomenėje vis įsiplieskiant diskusijoms, noriu pasidalinti skaičiais ir argumentais, kurie padeda suprasti, kodėl egzaminų atsisakyti negalime.
1. Sprendimas vykdyti brandos egzaminus susijęs ne tik su abiturientų šių metų galimybėmis studijuoti pasirinktose aukštosiose mokyklose, bet ir ateityje neturi kelti abiturientams nesklandumų renkantis studijas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.
2. Egzaminų svarbą lemia ir tai, kad mokytojų parašytas dešimtukas dažnai yra labai skirtingo „svorio“. Jeigu stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas naudotume paskutinių dvejų metų mokyklinių pažymių vidurkį konkursiniam balui skaičiuoti, nepalankioje situacijoje atsidurtų mokiniai, kurie mokosi mokyklose ir gimnazijose, kurių, kaip rodo tyrimai, vertinimai yra labai griežti.
3. Ugdymo procese rašomas įvertinimas skiriasi savo „svoriu“ nuo apibendrinamojo vertinimo rezultato. Pirmuoju atveju mokytojas rašo vertinimus ne tik už mokinio pademonstruotas žinias ir gebėjimus, bet ir už motyvaciją, daromą pažangą.
4. Taip pat svarbu pažymėti, kad ugdymo procese ta pati pažymių skalė taikoma vertinant tiek atsiskaitymą žodžiu, tiek kontrolinius darbus, tiek kaupiamiesiems įvertinimams, projektiniams darbams, grupėje atliktiems darbams vertinti. O brandos egzaminuose mokiniai gauna rezultatus, atlikę visiems vienodą, pagal egzaminų programos reikalavimus parengtą užduotį.
5. Kiekvienais metais atliekama brandos egzaminų rezultatų statistinė analizė. Skirtinguose mokomuosiuose dalykuose išlieka ta pati tendencija – mokiniai, gaunantys vienokius balus valstybinių brandos egzaminų, turi kitokius mokyklinius įvertinimus ugdymo procese (metinius įvertinimus).
Mokyklose rašomi įvertinimai pažymiais yra susieti su pasiekimų lygiais (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Egzaminų rezultatai skaičiais taip pat siejami su pasiekimų lygiais.
Statistika rodo, kad trečdalio 2020 m. brandos egzaminą VBE laikiusiųjų mokinių rezultatai neatitinka jų III gimnazijos (11-os) klasės įvertinimų ugdymo procese.
Mažiausi skirtumai pastebimi tarp užsienio kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių) pažymio mokyklose ir VBE fiksuotų pasiekimų lygių. Pavyzdžiui, užsienio kalbos (anglų) atveju neatitikimas yra tik 38 proc.
Didžiausi pasiekimų lygio neatitikimų skirtumai fiksuoti informacinių technologijų, matematikos ir chemijos mokomųjų dalykų: daugiau kaip 60 proc. VBE laikiusiųjų pasiektas lygis nesutapo su jų mokykloje fiksuotu pasiekimų lygiu. Pavyzdžiui, matematikos atveju – nesutapo 73 proc. mokinių, lietuvių kalbos ir literatūros atveju – 52 proc. mokinių rezultatai.
Nukrypimai fiksuojami į abi puses: abiturientai gauna ir aukštesnius egzaminų įvertinimus nei pažymių vidurkis, bet ir žemesnius.
Pvz., pernai 22 proc. moksleivių, kurių metiniai įvertinimai 11-oje klasėje buvo 6–8-tukai, per matematikos egzaminą gavo aukščiausius balus nuo 86 iki 100 balų. Tačiau 42 proc. mokinių, kurių žinios 11 klasės metinio įvertinimo buvo 9–10-tukai, per egzaminą gavo nuo 36 iki 85 balų. O 3 proc. mokinių, kurie 11 klasės matematikos metinio įvertinimo turėjo 9 ar 10, iš viso neišlaikė egzamino.
Kitas pavyzdys. 42 proc. mokinių, kurių 11-os klasės metiniame įvertinime buvo įrašyti 6–8-tukai, lietuvių kalbos egzamino gavo nuo 86 iki 100 balų. Tačiau 21 proc. mokinių, kurių 11 klasės metiniai pažymiai buvo 9–10-tukai, per egzaminą gavo nuo 36 iki 85 balų. Tai reiškia, kad jų rezultatas nesiekė aukščiausiojo pasiekimų lygio egzamine, nors pažymiai ugdymo procese tai prognozavo.
Informacinių technologijų egzamino neišlaikė net 27 proc. mokinių, kurie 11-oje klasės metiniame įvertinime turėjo 9 ar 10.
Mokyklose rašomi įvertinimai pažymiais yra susieti su pasiekimų lygiais (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Egzaminų rezultatai skaičiais taip pat siejami su pasiekimų lygiais.
ŠMM nuotrauka
