Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad valstybės institucijos šiuo metu svarsto, kaip būtų galima tiesiogiai padėti druskininkiečiams, dirbusiems nuo Europos Sąjungos sankcijų nukentėjusioje sanatorijoje „Belorus“.
Bankas šį mėnesį įšaldė sanatorijos sąskaitas, nes ES įvedė sankcijas sanatorijos dalininkei Baltarusijos prezidento administracijos Vyriausiajai ūkio valdybai.
G. Landsbergis teigia negalintis atsakyti, ar galimas poveikis sanatorijai vertintas prieš priimant sprendimą dėl sankcijų.
Pasak jo, šiuo metu prastovų keliems šimtams sanatorijos darbuotojų nėra įmanoma mokėti, todėl į procesą svarstoma įtraukti Užimtumo tarnybą. Iš viso sanatorijoje dirba 393 žmonės, apie 350 jų – Lietuvos piliečiai.
– Ar derinant ES sankcijas Lietuvos Vyriausybė, diplomatinė tarnyba buvo įvertinusi perspektyvą, kad bus įšaldytos šios sanatorijos sąskaitos?
– Aš manau, kad priimant bet kokias sankcijas, ypač nukreiptas prieš juridinius asmenis, yra turima galvoje, kad sąskaitos bus įšaldomos ir tai turės pasekmių.
– Bet mano konkretus klausimas – ar priimant sankcijas buvo žinoma, kad bus įšaldytos „Belorus“ sanatorijos, kur dirba 350 lietuvių, sąskaitos?
– Konkrečiai aš negaliu atsakyti, ar buvo šis klausimas būtent dėl sanatorijos nagrinėjamas, nes į sankcijų aprašą buvo įtraukta Baltarusijos prezidento administracija.
– Ar prieš priimant sprendimą dėl sankcijų Lietuvai reikėjo įvertinti tai, kad 350 piliečių gali netekti pajamų?
– Visų pirma mes turime sau atsakyti – jeigu Lietuva gina demokratinius procesus už demokratiją kovojančiose tautose, tai ir vienas iš palaikymo instrumentų yra sankcijos, jos turės pasekmių, tą reikia įsivertinti, be abejonės, numatyti galimus galbūt ir pagalbos mechanizmus. Bet reikia suprasti, už ką yra kova.
Konkrečiai šiuo atveju aiškėja, kad dalis pajamų, kurias gaudavo šios sanatorijos darbuotojai, buvo skiriama iš Lietuvos Vyriausybės. Klausimas, ar be Vyriausybės paramos apskritai ta sanatorija būtų gyvavusi. Kyla daug klausimų, ką darė prieš tai buvusi Vyriausybė, remdama jau vykstant protestams tokius objektus. Dabar apie tai ir kalbama, kad galbūt yra būdų tiems žmonėms padėti neskiriant tų pinigų sanatorijai, priklausančiai A. Lukašenkos administracijai, o padedant jiems per mūsų valstybės turimas struktūras.
– Kokia Lietuvos valstybės parama buvo skirta „Belorus“ sanatorijai?
– Mano žiniomis, prastovos, susijusios su epidemine situacija.
– Koks gali būti kitas pagalbos mechanizmas, kad prastovos neitų per šią viešąją įstaigą?
– Prastovos kaip instrumentas negali eiti niekaip kitaip kaip per įdarbinančią įstaigą. Pagalbą žmonės galėtų gauti per Užimtumo tarnybą, sakykime. Dabar drauge su kitomis ministerijomis ieškome galimybių pagelbėti žmonėms, kad tie pinigai nebūtų atiduodami sankcionuotai įstaigai.
– Svarstomas variantas, kad nebūtų mokamos įprastinės prastovos, bet būtų mokami pinigai kitu būdu per Užimtumo tarnybą?
– Tai tik mano svarstymas, kol kas nėra jokie sprendimai priimti, reikia kalbėtis su žmonėmis, į procesą yra įsitraukusių daugiau valstybinių institucijų. Šiandien mechanizmas, kuris veikia nuo kovo mėnesio, nebetenka prasmės, nes sąskaitos yra įšaldytos. Vadinasi, mums reikia ieškoti kito būdo, kaip galima laikinai tiems žmonėms padėti tol, kol jie ras galimybę įsidarbinti kitoje įstaigoje.
– Ar nebuvo klaida, kad pagalbos mechanizmas nebuvo numatytas prieš priimant sankcijas?
– Negaliu atsakyti. Manau, tai yra naujas procesas, vykstantis Lietuvoje. Mes, berods, tokio pobūdžio sankcijų anksčiau nesame turėję. Antra, ko gero, tokių ir objektų yra labai ribotas kiekis.
– Ačiū už atsakymus.
Autorius Vaidotas Beniušis
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
