Vėluojant naujoms paramos verslui schemoms, skirtoms padėti nuo antros karantino bangos nukentėjusioms įmonėms, kai kurie paveikti verslai gali jų nesulaukti apskritai ir bankrutuoti, sako BNS kalbinti verslo atstovai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiuo metu rengia dvi naujas priemones – subsidijas ir lengvatines paskolas, kurioms turėtų būti skirta iki 110 mln. eurų.
Apie šias priemones viešai kalbama jau kelias savaites, tačiau jos vis dar nėra patvirtintos Vyriausybės, be to, jas reikės notifikuoti Europos Komisijoje, todėl, ministerijos vertinimu, priemonės geriausiu atveju galėtų būti taikomos nuo gruodžio.
Gruodžio viduryje turėtų prisiekti naujoji Vyriausybė – jos būsimoji vadovė Ingrida Šimonytė kritikuoja siūlomos pagalbos schemą, pavyzdžiui, reikalavimą, kad ne tik įmonės apyvarta būtų kritusi 30 proc., bet ir viso sektoriaus bendras nuomukis viršytų 40 proc.
„Kai yra bandoma sukurti keliapakopius reikalavimus, kad, viena vertus, ir tu turi būti nukentėjęs, ir visa tavo sritis turi būti nukentėjusi, tai sakyčiau, kad iš žmogiškų pozicijų, jei aš esu restoranas, man visiškai nerūpi, kiek nukentėjo mano šaka, jeigu mano veiklą apribojo Vyriausybė savo sprendimais“, – „Info TV“ pirmadienį sakė kandidatė į premjerus.
Lietuvoje karantinas galioja jau antrą savaitę, o kai kurių sektorių veikla buvo apribota dar iki tol, todėl verslo atstovai sako, kad parama jau yra pavėluota.
„Kai kalbama apie tai, kad po mėnesio (gali atsirasti parama – BNS), tai man darosi labai liūdna, nes po mėnesio – žodis pavėluota neatspindi, kaip tai yra pavėluota. Man atrodytų, kad mes valstybėje nesuvokiame, jog tai yra kiekvienos dienos klausimas“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.
Jis anksčiau jau yra siūlęs keisti prastovų kompensavimo mechanizmą, kad verslas, skirtingai nei dabar, nebesidalintų rizikos su valstybe ir ši iki tam tikros ribos kompensuotų 100 proc. darbuotojų prastovų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis anksčiau užsiminė, kad prastovų kompensavimo tvarkos keisti neplanuojama, tačiau A. Romanovskio teigimu, šimtaprocentinės subsidijos padėtų išvengti tokių atvejų, kaip „Eglės“ sanatorijoje, kuri dėl drastiškai kritusių užsakymų atleis pusę darbuotojų.
Be to, LVK siūlo laikinai stabdyti Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimą, nes šiuo metu verslui labiausiai reikia išgyventi antrąjį karantiną.
Paramos kai kurie gali ir nesulaukti
Verslo atstovai sako, kad kai kurios įmonės žadamos paramos gali nesulaukti ir žlugti. Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba sako dėl planuojamų paramos priemonių ir kriterijų praėjusią savaitę kalbėjusi su ekonomikos ir inovacijų viceministre Jekaterina Rojaka ir išsakiusi „griežtą poziciją“.
„Manau, kad taip ir bus, kai kurie verslai nesulauks paramos ir tiesiog žlugs. Šitas tąsymasis pirmyn, atgal, kriterijai, dar visa kita – man toks jausmas, kad mūsų valdininkai neturi ką veikti“, – BNS sakė tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Ji teigė, kad šią savaitę asociacija kreipsis ir į kitas institucijas ir jų vadovus – Prezidentūrą, premjerą, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijas.
„Reikia šitą dalyką išjudinti. Negi mes esame tokios aukos, visas smulkusis verslas? Kaip mums paskui bus galima atsigauti ir kas surinks tuos mokesčius? Kažkaip į priekį reikia pažiūrėti“, – svarstė D. Matukienė.
Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė taip pat sako, kad kai kurios bene skaudžiausiai nuo pandemijos nukentėjusios turizmo įmonės gali bankrutuoti, nesulaukusios paramos.
„Priklausomai nuo to, kiek parama vėluos ir kada galų gale bus sulaukta priemonių, dėl kurių asociacijos kreipėsi dar vasarą“, – BNS sakė M. Plepytė-Rainienė.
„Tikrai labai laukiame ir labai tikimės, kad šios priemonės nesuvėluos, taip, kaip buvo su kitomis priemonėmis“, – pridūrė ji.
Reikia prastovų, atlyginimų subsidijų
Vertindamas priemones, kurios būtų efektyviausios ir padėtų išsilaikyti iki pandemijos pabaigos, verslas sako, kad gyvybiškai svarbios yra prastovų ir atlyginimų subsidijos.
„Pirmiausia reikia labai greitai subsidijų. Mes siūlėme ir nuo sumokėtų mokesčių procentą, visus variantus, kuomet būtų galima per keletą dienų pervesti“, – BNS sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Antras – prastovos, bet dabar turėtų keistis procentas, nes verslas nebeturės iš ko prisidėti. Mes siūlome, kad būtų 100 proc. minimalaus atlyginimo (MMA) ir kad būtų keičiama procentuotė bent jau į 20/80 proc. kvalifikuotiems darbuotojams, nes galiausiai žmonės eis į Užimtumo tarnybą ir valstybei tai kainuos 3-4 kartus daugiau“, – pasakojo ji.
Asociacijos prezidentė pridūrė, kad taip pat siūloma pratęsti nuomos subsidijas.
„Tai ypatingai padėtų restoranų sektoriui, nes dauguma patalpų yra nuomojama“, – pabrėžė E. Šiškauskienė.
M. Plepytė-Rainienė taip pat sako, kad reikia pratęsti darbo užmokesčio subsidijas – tai, anot jos, padėtų kitąmet kelionių organizatoriams tęsti veiklą. Be to, pasak jos, privalu panaikinti perteklinius reikalavimus tikslinėms paskoloms.
„Mes turime susitvarkyti su priemone ir panaikinti perteklinius reikalavimus lengvatinėms tikslinėms paskoloms, skirtoms atsiskaityti su vartotojais, kurie nori susigrąžinti pinigus. Tai yra gyvybiškai svarbi priemonė, numeris vienas“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.
Taip pat ji pastebi, kad reikia subsidijuoti įmones, kurių apyvartos šiemet, palyginti su 2019-aisiais, krito drastiškai. Pasak jos, maksimali 50 proc. apyvartos kritimo kartelė pradžioje yra „tinkama suma“, tačiau tęsiantis pandemijai ir turizmo verslui beveik negeneruojant pajamų, reikėtų pagalvoti ir apie didesnį procentą.
Jaučia nepasitikėjimą
Valdžios institucijoms svarstant įvesti, verslininkų vertinimu, perteklinius kriterijus įmonėms, pretenduojančioms į valstybės paramą, asociacijos sako, jog tai yra ir savotiška valstybės nepasitikėjimo verslu išdava.
A. Romanovskis tvirtina, kad be nepasitikėjimo taip pat jaučiama ir valstybės tarnautojų baimė prisiimti atsakomybę.
„Vienas dalykas yra nepasitikėjimas ir tuo pačiu tarnautojų baimė prisiimti atsakomybę. Mes matome daug skandalų dėl pirkimų, tai tarnautojai bijo prisiimti atsakomybę, dėl to juos kažkokie aiškesni kriterijai apsaugoja“, – sakė LVK prezidentas.
Anot jo, reikalavimas solidariai pasidalinti finansinę naštą dėl krizės, kilusios apribojus ekonomiką, siekiant suvaldyti sveikatos krizę, išduoda ir „ciniškumą, ir nesuvokimą“.
„Jie to nesuvokia kaip kažkokios ekstraordinarios krizės ir galvoja, kad tai yra paprasčiausia dar viena finansinė krizė – kad jeigu jūs nebuvote pajėgūs atsilaikyti, galbūt iš tikrųjų jūs numirsite ir kažkas kitas užims jūsų vietą“, – teigė A. Romanovskis.
D. Matukienė sako, kad nepasitikėjimas yra abipusis.
„Manau, kad čia yra pagrindinė problema, kad verslas nepasitiki valstybės institucijomis, o jos – nepasitiki verslu. Jeigu jie susitiktų labai aiškioje pusiaukelėje, tada nereikėtų nei papildomų administracinių naštų, nei reiketų apkrauti „Invegą“, – BNS sakė ji.
Anot smulkiųjų verslininkų atstovės, iš naujos valdžios tikimasi, kad ši su verslu tarsis nuo pat pradžių.
„Dabar ministerijos pradeda tartis su verslu tuomet, kai jie jau būna parašę visą pirminį aprašą. Ir tada jau sako – žinokit, šito negalime pakeisti ir tada jau prasideda tarimosi imitacija“, – teigė D. Matukienė.
„Jeigu siekiame rezultato mes turime pradėti tartis pačiame pirminiame etape“, – pabėžė ji.
Autorius Paulius Viluckas
ŽŪM nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
