BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:
Koronaviruso situacija:
* Per parą Lietuvoje patvirtinti 1553 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė devyni žmonės. Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 1092 žmonės, 83 iš jų – reanimacijoje. Ekspertai pandemijos piką Lietuvoje prognozuoja lapkričio 20-27 dienomis. Pastaruoju metu išaugusį mirčių skaičių kai kurie sveikatos specialistai sieja su aktyvesniu žmonių bendravimu Vėlinių savaitgalį. Siekiant pagerinti žmonių informavimą, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras su verslo įmonėmis įsteigė papildomą COVID-19 skambučių centrą.
* Koronavirusas nustatytas Seimo narei Rimantei Šalaševičiūtei. Ji teigia simptomų nejaučianti. R. Šalaševičiūtė rinkimuose su „valstiečių“ sąrašu dar ketverių metų kadencijai išrinkta į Seimą. Ji – ketvirtoji parlamentarė, kuriai diagnozuotas COVID-19.
* Latvija ir Estija pranešė apie rekordinius dienos susirgimų rodiklius – per parą patvirtinti atitinkamai 553 ir 374 nauji koronaviruso atvejai.
* Kelias dienas kilę Europos ir Azijos akcijų indeksai vėl pasuko žemyn. Investuotojų nerimas dėl spartėjančio koronaviruso plitimo ir jo poveikio ekonomikos plėtrai nuslopino optimizmą, kurį buvo paskatinusi žinia apie pažangą kuriant vakciną nuo COVID-19 ir Joe Bideno pergalė JAV prezidento rinkimuose.
* Švedijos vyriausybė ruošiasi uždrausti po 22 val. pardavinėti alkoholį baruose, restoranuose ir naktiniuose klubuose. Švedijos ligoninėse gydomų žmonių skaičius auga sparčiausiai Europoje – jis padvigubėja kas aštuonias dienas, nuo koronaviruso jau mirė per 6 tūkst. žmonių.
* Vokietijos valdžia paskelbė matanti preliminarius ženklus, kad koronaviruso protrūkio kreivė ima plokštėti. Vokietijoje karantinas įvestas lapkričio 2-ąją. Sveikatos ministras Jens Spahn perspėjo, kad suvaržymai žiemą turėtų išlikti. „Nemanau, kad šią žiemą bus renginių su daugiau nei 10 ar 15 žmonių“, – sakė ministras.
* Visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad prancūzai antrojo karantino metu reikalavimų laikosi mažiau nei per pirmąjį karantiną kovo-balandžio mėnesiais. „Ipof“ tyrimo metu 60 proc. respondentų pripažino, kad bent kartą sulaužė apribojimus, pateikdami netikrą priežastį dėl išėjimo iš namų arba susitikdami su šeima ar draugais. Prancūzijoje karantinas įvestas spalio 30-ąją, jo metu uždaryti barai, restoranai, o namus galima palikti tik esant svariai priežasčiai.
* Rusija pranešė apie rekordinį mirčių skaičių – per parą koronavirusas pražudė 439 žmones.
* Turkijoje uždrausta rūkyti viešose vietose taip siekiant užtikrinti privalomą kaukių dėvėjimą.
* Nepaisydama verslininkų protestų, Ukrainos vyriausybė uždraudė savaitgaliais dirbti restoranams, prekybos centrams, sporto klubams. Klientus aptarnauti galės tik maisto prekių parduotuvės, vaistinės ir bankai. Pablogėjus sveikatos būklei, į ligoninę paguldytas koronavirusu sergantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
* Jungtinėse Valstijose fiksuojami sergančiųjų ir ligoninėse gydomų žmonių rekordiniai rodikliai. JAV nuo COVID-19 gydoma per 65 tūkst. žmonių, šis skaičius padvigubėjo per kiek daugiau nei mėnesį. Niujorke barams ir restoranams nurodyta užsidaryti 22 valandą, draudžiama būriuotis didesnėmis nei 10 žmonių grupėmis.
Sausio 13-osios byla. Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti Sausio 13-osios bylą. Teisėjų kolegija sprendimą planuoja paskelbti kitąmet kovo 15 dieną. Vilniaus apygardos teismas pernai buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.
Darbo rinka. „Sodra“ paskelbė, kad kelerius metus nuosekliai augęs Lietuvoje dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius per pandemiją sumažėjo penktadaliu. Rugsėjį, palyginti su šių metų sausiu, Lietuvoje liko dirbti 5 tūkst. užsieniečių mažiau. Lietuvoje rugsėjį dirbo 20,7 tūkst. užsieniečių – iš trečiųjų šalių (ne ES) atvykusių gyventojų, kurie yra gavę leidimą dirbti ir laikinai gyventi Lietuvoje.
Pramonės statistika. Statistika rodo, kad Lietuvos pramonės gamybos smukimas buvo tarp mažiausių Europos Sąjungoje. Pramonės gamyba Lietuvoje šį rugsėjį, palyginti su 2019-ųjų rugsėju, smuko 1,3 procento. Europos Sąjungos vidurkis – 5,8 proc. smukimas.
LGBT teisės. Latvijos Konstitucinis Teismas antikonstituciniu pripažino įstatymą, kuris nesuteikia teisės į kūdikio gimimo atveju numatytas atostogas motinos partnerei homoseksualioje poroje. Latvijos Darbo įstatyme buvo numatyta, kad tokios atostogos yra numatytos tik kūdikio tėvui. „Didi diena LGBTQ teisėms Latvijoje. Latvijos Konstitucinis Teismas paskelbė, kad valstybė turi pareigą užtikrinti vienodą teisinę, socialinę ir ekonominę apsaugą tos pačios lyties šeimoms“, – tviteryje parašė homoseksualumo neslepiantis Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Areštai Armėnijoje. Armėnijos teisėsauga sulaikė dešimt opozicijos lyderių dėl masinių susibūrimų Jerevane organizavimo pažeidžiant įstatymą. Protestai Jerevane prasidėjo lapkričio 9-osios vakarą, kai ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sutiko su taikos sutartimi, pagal kurią kai kurių Kalnų Karabacho rajonų kontrolė perduota Azerbaidžanui. N. Pašinianas atmeta opozicijos raginimus atsistatydinti.
Bideno planas. Išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas demonstruoja pasirengimą perimti valdžią: jis pranešė, kad Baltųjų rūmų administracijos vadovu ruošiasi paskirti savo ilgametį patarėją Roną Klainą ir tęsia skambučius užsienio lyderiams. J. Bidenas telefonu jau kalbėjosi su Vokietijos, Prancūzijos, Britanijos, Airijos, Pietų Korėjos, Australijos ir Japonijos vadovais. J. Bideno komanda taip pat rengia planą ekonomikos, sveikatos apsaugos, klimato kaitos klausimais, tačiau analitikai pabrėžia, kad sprendimai šiose srityse labai priklausys nuo to, kuri partija sausio mėnesį užsitikrins Senato kontrolę.
Įtampa dėl Honkongo. Jungtinė Karalystė apkaltino Kiniją pažeidus tarptautinės sutarties įsipareigojimus, kai prisidengiant saugumo dingstimi buvo diskvalifikuoti keturi demokratiją remiantys Honkongo įstatymų leidėjai. „Kinija dar kartą sulaužė savo pažadus ir pakenkė aukštam Honkongo autonomijos laipsniui“, – paskelbė britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas. Penkiolika demokratiją remiančių Honkongo įstatymų leidėjų atsistatydino protestuodami prieš tai, kad Pekiną palaikanti miesto vadovybė diskvalifikavo keturis jų kolegas.
Autoriai: Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Vaidotas Beniušis
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
