BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:
Koronaviruso plitimas. Per parą Lietuvoje užregistruota 115 naujų koronaviruso atvejų. Didžiausi židiniai yra susiję su protrūkiais Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Apie rekordinį susirgimų šuolį pranešė kaimyninė Latvija – per dieną nustatyti 95 užsikrėtimo atvejai. Estija pranešė apie 57 naujus susirgimus.
Užsieniečių atvykimas. Vyriausybė palengvino sąlygas iš užsienio atvykti aukštos kvalifikacijos specialistams. Jų prašymai išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje bus nagrinėjami nuotoliniu būdu, o priėmus teigiamą sprendimą tereikės atvykus pateikti dokumentų originalius biometrinius duomenis. Taip pat Vyriausybės posėdyje nuspręsta atsisakyti reikalavimo užsieniečiams atsivežti likus 72 valandoms iki atvykimo atliktą COVID-19 tyrimo neigiamą atsakymą.
Ginčai dėl MMA. Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai nepavyko rasti kompromiso dėl minimalios algos didinimo. Ministrų kabinetui bus teikiamos skirtingos pozicijos: profesinės sąjungos siūlo minimalią algą didinti nuo 607 iki 663 eurų (iki mokesčių), Vyriausybės atstovai – iki 642 eurų, o verslas ragina klausimą atidėti po Seimo rinkimų. Vyriausybėje šio klausimo svarstymas numatomas kitą savaitę.
Žvalgybos kontrolė. Vyriausybė pritarė pasiūlymams, kaip griežtinti žvalgybos kontrolę. Daugiau įgaliojimų prižiūrėti žvalgybos pareigūnų veiksmus siūloma suteikti Seimo kontrolieriui, nekuriant atskiros žvalgybos ombudsmeno įstaigos. Žmonėms, įtariantiems, kad jų atžvilgiu buvo atliekami slapti veiksmai, siūloma sudaryti teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą, o sekimą vykdant kriminalinę žvalgybą galėtų sankcionuoti tik teismas.
Balsavimo tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija pristatė pasirengimą Seimo rinkimams koronaviruso sąlygomis. Balsuoti einantys rinkėjai raginami pasiimti tris daiktus: asmens dokumentą, kaukę ir rašiklį. Siekiant sumažinti žmonių srautus, išankstinis balsavimas ištęstas iki keturių dienų, bus įrengta daugiau balsavimo vietų. Rinkimų komisijos vadovė Laura Matjošaitytė teigė, kad komisijų nariai turės teisę paprašyti trumpam nusiimti kaukę, kad galėtų įsitikinti dėl rinkėjo tapatybės.
Krizių valdymas. Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė siūlo pertvarkyti ekstremalių situacijų valdymą, ruošiantis antrai COVID-19 bangai. Ministrė Vyriausybės pasitarime pristatė pataisas, kuriomis siūlo visus civilinės saugos klausimus konsoliduoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente. Šios įstaigos pavadinimas būtų keičiamas į Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentą, viduje esamų struktūrų pagrindu būtų steigiama Civilinės saugos tarnyba.
Vokietijos dėmesys. Vokietijos kanclerė Angela Merkel patvirtino, kad ketina susitikti su Lietuvoje gyvenančia Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja. Anksčiau buvo skelbta, kad buvusi kandidatė Baltarusijos prezidento rinkimuose į Berlyną vyks kitą savaitę.
JAV debatai. Klivlande surengti pirmieji prezidento rinkimų debatai tarp respublikono Donaldo Trumpo ir demokrato Joe Bideno. Chaotiškoje diskusijoje kandidatai dažnai bandė perrėkti vienas kitą. Perrinkimo siekiantis D. Trumpas savo varžovą vadino radikalios kairės atstovu, kaltino jį neveiklumu, o jo sūnų – korupcija. J. Bidenas atsikirsdamas išvadino D. Trumpą melagiu, rasistu, klounu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino šuniuku. „Tai vieni blogiausių debatų per istoriją“, – sakė prezidentinių debatų specialistas Aaronas Kallas iš Mičigano universiteto.
Kalnų Karabachas. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pareiškė, kad šiuo metu nemato galimybių surengti derybas su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho regiono tarpininkaujant Rusijai. „Vykstant intensyviems kariniams veiksmams nelabai tinka kalbėti apie Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos viršūnių susitikimą. Deryboms reikalinga atitinkama atmosfera ir sąlygos“, – sakė premjeras susitikime su Rusijos žurnalistais Jerevane. Jis taip pat pareiškė, kad Armėnija svarsto galimybę pripažinti Kalnų Karabacho nepriklausomybę. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas savo ruožtu pareiškė, kad tęs karinius veiksmus, kol armėnų pajėgos paliks Kalnų Karabachą. Ketvirtą dieną tęsiantis susišaudymams, abi šalys skelbia apie didelius priešininkų nuostolius, bet šių pranešimų nėra galimybės patvirtinti. Azerbaidžanas savo aukų skaičiaus nepaskelbė, o armėnų pusė patvirtino 81 kovotojo žūtį. Konfliktas nusinešė 17 civilių gyvybes.
Dyzelgeito byla. Praėjus penkeriems metams po to, kai automobilių pramonę sukrėtė vadinamasis dyzelgeito skandalas, susijęs su emisijų duomenų klastojimu, Vokietijoje prieš teismą stojo buvęs „Audi“ vadovas Rupertas Stadleris. Jis tapo pirmuoju buvusiu aukšto rango bendrovės vadovu Vokietijoje, kuris atsidūrė teisiamųjų suole. R. Stadleriui Miuncheno teisme pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo, pažymų klastojimo ir melagingos reklamos. Kaltinimai taip pat pareikšti buvusiam „Audi“ bei „Porsche“ vadovui Wolfgangui Hatzui bei dviem „Audi“ inžinieriams. Manoma, kad teismo procesas truks iki 2022 metų gruodžio. „Audi“ ir „Porsche“ prekės ženklus valdanti „Volkswagen“ visada tvirtino, kad duomenų klastojimo įranga buvo kelių žemesnio lygio darbuotojų, veikusių be vadovų žinios, darbas, tačiau prokurorai ginčija tokią poziciją.
Autorius Vaidotas Beniušis
BNS nuotrauka
BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
