BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:
Koronaviruso situacija:
* Per parą Lietuvoje nustatyti 45 nauji koronaviruso atvejai: 14 susirgimų yra susiję su ligos židiniais, 11 žmonių susirgo po turėto sąlyčio su žinomu užsikrėtusiuoju, keturi nauji atvejai – įvežtiniai, 16 žmonių užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Ligoninėse nuo koronaviruso gydomi 45 žmonės, penki iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Latvijoje registruoti keturi nauji COVID-19 atvejai Estijoje – 36, Lenkijoje – 600, Ukrainoje – beveik 3 tūkst., Rusijoje – per 5,6 tūkst.
* COVID-19 atvejai nustatyti 32 švietimo įstaigose – tai sudaro apie 2 proc. visų švietimo įstaigų. Iš viso švietimo sistemoje serga 48 žmonės: 38 vaikai, šeši pedagogai ir keturi kiti darbuotojai. Lietuvoje yra vienintelė mokykla, Juodupės gimnazija Rokiškio rajone, kuri visa dirba nuotoliniu būdu.
* Vyriausybė siūlo mokėti ligos išmokas tėvams, dėl privalomos izoliacijos namie prižiūrintiems darželinukus ir pradinukus, taip pat vaikus su negalia. Ligos išmokos už vaikų priežiūrą bus mokamos, jei jiems paskiriama privaloma izoliacija dėl lankymosi koronaviruso paveiktoje šalyje arba tiesioginio sąlyčio su sergančiuoju. Galutinį sprendimą dėl siūlomų pataisų priims Seimas.
* Prezidentas Gitanas Nausėda kol kas nesutinka šaukti Valstybės gynimo tarybos dėl vakcinos nuo koronaviruso įsigijimo. Šalies vadovo patarėjas sako, kad Valstybės gynimo tarybos prašantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nori „atsikratyti savo tiesioginės atsakomybės“.
Situacija Baltarusijoje:
* Baltarusijos teisėsaugos institucijos pranešė iki šiol sulaukusios iš viso daugiau kaip 2 tūkst. piliečių skundų dėl teisėsaugininkų smurto.
* Vatikanas pareikalavo leisti sugrįžti į Baltarusiją šios šalies Katalikų Bažnyčios vadovui arkivyskupui metropolitui Tadevušui Kandrusevičiui.
* Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas pareiškė, esą JAV per nevyriausybines organizacijas rengė baltarusių protestuotojus Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje.
* Lietuvos užsienio reikalų ministerija žada nuo rugsėjo 21-osios supaprastinti vizų išdavimą Baltarusijos piliečiams. Jie galės gauti nacionalinę vizą pusei metų, pateikdami minimalų dokumentų paketą ir savo finansinio aprūpinimo įrodymą. Nauja tvarka galios pusmetį, manoma, kad ja gali pasinaudoti dėl represijų persikelti iš Baltarusijos norintis verslas.
Sausio 13-osios byla. Apeliacine tvarka Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimą ir perėjo prie baigiamųjų kalbų.
Lukiškių aikštė. Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, jog Vyriausybės sudaryta darbo grupė siūlys nutraukti panaudos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Lukiškių aikštės valdymo, jį žadama perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Vilniaus savivaldybės atstovai teigia, kad tai kol kas tėra R. Karbauskio nuomonė, o su atsakingomis institucijomis tariamasi dėl panaudos sąlygų patikslinimo. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras teigia esąs pasiruošęs perimti Lukiškių aikštę, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.
Kritinio ryšio tinklas. Vyriausybė pritarė siūlymui kurti Valstybinį kritinio ryšio tinklą, jo koncepciją planuojama parengti vėliau. Valdžia teigia, kad tinklas leistų saugiai efektyviai bendrauti valstybės institucijoms krizės sąlygomis.
Santykių normalizavimas. Izraelis antradienį Baltuosiuose rūmuose normalizavo santykius su senais priešininkais Bahreinu ir Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE), o JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad netrukus, tarpininkaujant Vašingtonui, turi būti sudaryti panašūs žydų valstybės susitarimai su keliomis kitomis šalimis, tarp jų Saudo Arabija. Artimiesiems Rytams šie vadinamieji Abraomo susitarimai reiškia dešimtmečius trukusio status quo, kai arabų šalys bandė išlaikyti vieningą poziciją prieš Izraelį dėl jo elgesio su palestiniečiais, pasikeitimą. Palestiniečių lyderiai paragino okupuotose teritorijose ir prie JAV, Izraelio, Bahreino ir JAE ambasadų rengti demonstracijas prieš šiuos „gėdingus susitarimus“.
EK vadovės kalba. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė savo pirmąjį metinį pranešimą. Svarbiausi jo akcentai:
* Dėmesys sveikatos priežiūrai ir solidarumas koronaviruso akivaizdoje. Pasak EK vadovės, koronaviruso pandemija atskleidė glaudesnio bendradarbiavimo būtinybę, stiprinant pasirengimą krizėms ir sienų nepaisančių grėsmių sveikatai valdymą, todėl Bendrijos narės raginamos kurti Europos sveikatos sąjungą, susitelkti kovojant su socialiniais koronaviruso padariniais.
*Ambicingesnis taršos mažinimo planas. EK siūlo iki 2030 metų taršą Europoje sumažinti 55, o ne 40 procentų, kaip planuota iki tol. Pasak Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio, šis tikslas yra ambicingas ir Lietuvai įveikiamas.
* Per lėta reakcija. U. von der Leyen pastebėjo, jog Europa lėtai reaguoja į žmogaus teisių pažeidimus ir sankcijas bei ragino pereiti prie daugumos balsavimo šiais klausimais. Ji pabrėžė, kad ES yra su Baltarusijos žmonėmis ir gėdingu vadino valdžios atsaką į žmonių protestus. Kreipdamasi į tuos, kurie ragina palaikyti glaudesnius ryšius su Rusija, EK vadovė pabrėžė, kad rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimas nėra vienkartinis atvejis ir tik dar kartą parodo, kaip Rusija elgiasi tarptautinėje arenoje. Kalbėdama apie užsienio politiką, EK pirmininkė taip pat perspėjo Didžiąją Britaniją nepažeisti „Brexito“ sutarties, o Turkiją – negrasinti kaimynėms.
* Žmogaus teisės. U. von der Leyen kritikavo prieš LGBT bendruomenę nukreiptą politiką ir pabrėžė, kad ES turėtų būti sąjunga be diskriminacijos. EK pirmininkė pažadėjo spausti ES nares pripažinti tos pačios lyties asmenų porų įsivaikinimą bei spręsti diskriminacijos ir rasizmo problemas.
Japonijos premjeras. Atsistatydino ilgiausiai dirbęs Japonijos premjeras Shinzo Abe, jo įpėdiniu išrinktas buvęs Japonijos vyriausybės sekretorius Yoshihide Suga. Sh. Abe praėjusį mėnesį paskelbė, kad atsistatydina dėl sveikatos problemų.
EBPO prognozės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozėmis, šiais metais pasaulinės ekonomikos našumas sumažės 4,5 proc., o 2021-aisiais grįš prie maždaug 5 proc. augimo. EBPO vertinimu, nuosmukis šiemet nebus toks gilus, kaip prognozuota, nes šalys dėjo pastangas kovoti su koronaviruso pandemijos sukelta ekonomikos krize. Visgi kitais metais atsigavimas taip pat bus kuklesnis, nei tikėtasi. Ankstesnėse prognozėse 2020 metais pasaulio ekonomikai prognozuotas 6 proc. susitraukimas, o kitais metais – 5,2 procento augimas.
BNS komentaras. „Kaukės daro represijas anonimiškomis. Tereikia jas nuplėšti, ir diktatūra turi veidą: asmens, kurį galima priversti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus“, – komentare apie protestuotojų Baltarusijoje taktiką nuplėšti balaklavas pareigūnams nuo veidų rašo Edward Lucas.
Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė
Vilnius, rugsėjo 16 d. (BNS).
BNS nuotrauka
BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
