Iš birželį partvirtinto 6,3 mlrd. investicijų plano šalies ekonomikos transformacijai skatinti per antrąjį mėnesį jo vykdymui išmokėta 312,7 mln. eurų, o tai sudaro 4,9 proc. 2020–2021 metais planuotų išmokėti lėšų. Naujos investicijos skirtos mokslo potencialo didinimui, žinių panaudojimui kuriant inovatyvias technologijas, studijų kokybės, verslo aplinkos regionuose gerinimui.
Šiandien finansų ministras Vilius Šapoka Vyriausybės posėdyje pristatė Ateities ekonomikos DNR plano vykdymo pažangą.
„Džiaugiuosi, kad visuomenė, specialistai daug diskutuoja apie Ateities ekonomikos DNR planą. Dabar jo įgyvendinimo sėkmė mūsų visų rankose. Ir ji priklauso nuo įsitraukimo, greičio, atsakomybės ir entuziastingo noro keisti savo šalies ekonomiką“, – sako finansų ministras V. Šapoka.
Ministras primena, jog koncepcijų rengimo etape ministerijoms išlieka ta pati sąlyga – kuo aktyviau diskutuoti su socialiniais ir ekonominiais partneriais. Taip pat spartinti Investicinio komiteto svarstymui koncepcijų pateikimą, nes DNR plano įgyvendinimui skirtas laikas mąžta.
Didžiausia pažanga pasiekta pagal Ekonominės infrastruktūros ir Žmogiškojo kapitalo investavimo kryptis – išmokėta jau atitinkamai 7,4 proc. (151,2 mln. eurų) bei 6 proc. (45,3 mln. eurų) 2020–2021 m. planuotų lėšų. DNR plano veiksmams įgyvendinti jau yra skirta 4,86 mlrd. eurų finansavimo.
Pritarta 51 koncepcijai
Kiekvieną penktadienį vykstančiuose Investicinio komiteto posėdžiuose aptariamos DNR plane numatytų naujų investicijų įgyvendinimo koncepcijos. Iš viso vertinimui turi būti pateiktos 88 koncepcijos. Iki šios dienos pritarta 51 koncepcijai. Už investicijų įgyvendinimą atsakingos ministerijos pagal savo kompetencijų sritis.
Praėjusio mėnesio pagrindiniai projektai, kuriems buvo pritarta: Vilniaus universiteto branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro infrastruktūros gerinimas; eksperimentinės medicinos ir ikiklinikinių tyrimų infrastruktūros stiprinimas; biotechnologijos srities pramonės plėtra Lietuvoje, kalbos technologijų įveiklinimas, leidžiantis dirbtiniam intelektui suprasti lietuvių kalbą ir t.t.
Nemažas dėmesys skirtas žemės ūkiui ir pramonei, kur pritarta įvairiems gyvulininkystės ir pienininkystės mokslinių tyrimų bazės stiprinimui bei įvairių inovacijų kūrimui, diegimui ir plėtrai. Taip pat vidaus vandens kelių ir krantinių infrastruktūros projektams, kurie sudarys sąlygas krovininei ir keleivinei laivybai plėtoti.
Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 70 socialinių ekonominių partnerių.
Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ateities ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 6,3 mlrd. eurų.
DNR planas parengtas reaguojant į globalius pokyčius ekonomikoje: verslo siekis mažinti tiekimo grandinių riziką jas trumpinant ir diversifikuojant, Europos Sąjungos siekis susigrąžinti strategiškai svarbią gyvybės mokslų pramonę, auganti paklausa medicinos sprendimams, greitesnis perėjimas prie skaitmeninės ekonomikos, transformacija link klimatui draugiškos ekonomikos.
Daugiau informacijos apie Ateities ekonomikos DNR planą rasite ČIA
Finansų ministerijos informacija ir nuotrauka
