Likus dar savaitei iki bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pabaigos, norą studijuoti šalies aukštosiose mokyklose jau pareiškė daugiau kaip 24,5 tūkst. stojančiųjų, iš jų 12,5 tūkst. tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus – išlaikė tris valstybinius brandos egzaminus ir perkopė reikalaujamo mažiausio konkursinio balo slenkstį. Net 9,7 tūkst. jų surinko daugiau kaip 5,4 konkursinio balo ir turi teisę pretenduoti į studijas universitetuose.
Tai jau daugiau, negu praėjusiais metais buvo priimta per visus priėmimo etapus – 2019 m. studijų sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų sudarė 11,8 tūkst. asmenų. Pastarosiomis dienomis bendrojo priėmimo sistemoje kasdien registruojasi ne mažiau kaip po 800 asmenų.
Numatoma, kad 2020 m. valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių: iš jų 10,3 tūkst. į universitetus, 6,2 tūkst. – į kolegijas. Tai 25 proc. daugiau nei buvo numatyta pernai.
„Žinoma, norime sulaukti galutinių priėmimo rezultatų, tačiau dabartiniai pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo išties gerą tendenciją. Girdėjome nuogąstavimus, ar pasiteisins valstybės finansuojamų studijų vietų didinimas aukštosiose mokyklose. Akivaizdu, kad priimtas sprendimas padaryti studijas prieinamesnėmis visuomenei, nemažinant jų kokybės kartelės, yra pamatuotas ir veiksmingas sisteminis pokytis“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Toliau neslūgsta pedagoginių studijų populiarumas. Laikyti motyvacijos testą, reikalingą norintiems tapti būsimaisiais pedagogais, šiuo metu yra užsiregistravę per 2,2 tūkst. stojančiųjų, iš jų 1,4 tūkst. – pirmuoju pageidavimu. Teigiamai įvertinti jau 1 208 asmenys. Palyginimui – pernai į pedagogines bakalauro studijas iš viso įstojo 429 asmenys.
„Žvelgdami į situaciją, kokia buvo pastaraisiais metais, turėjome rasti sprendimus, skatinančius rinktis pedagogiką. Įgyvendintos priemonės pasiteisina, jos rodo puikius rezultatus. Prieš metus buvo kalbėta, kad nebus kam mokyti vaikų, dabar teigiama, kad ir pabaigę pedagogikos studijas absolventai neateis dirbti į mokyklas. Ne spėliokime, o remkimės faktais. Dėl jų jau dirbame – geriname mokytojų darbo sąlygas, didiname jų atlyginimus. Tikiu, kad ir čia pamatysime sėkmingo proveržio rezultatus“, – pažymi ministras A. Monkevičius.
Šiemet pedagoginėms bakalauro studijoms numatomos skirti 585 valstybės finansuojamos studijų vietos. Visi 2020 m. įstojusieji į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas bus skatinami 300 eurų stipendijomis – tokios stipendijos bus skiriamos ne tik įstojusiems į bakalauro studijas, bet ir į profesines pedagogikos studijas, kurias galima rinktis jau įgijus dalyko bakalauro ar magistro laipsnį. Be to, atsižvelgus į valstybės poreikius, ministro nustatyta tvarka stipendijos bus skirtos ir tiems, kurie pedagogikos studijas pasirinks kaip gretutines.
Planuojama, kad nuo šių metų rudens tokios stipendijos iš viso galės būti mokamos 845 pedagogines studijas pasirinkusiems asmenims: 585 įstojusiems į bakalauro studijas, 210 įstojusių į pedagogikos profesines studijas ir 50 pasirinkusių pedagogikos gretutines studijas.
Pirmakursiams, pasirinkusiems žemės ūkio ir miškininkystės studijas, bus mokamos 200 eurų stipendijos. Žemės ūkio ministerija planuoja šias stipendijas kas mėnesį nuo šio rudens iki metų pabaigos mokėti 142 studentams.
200 eurų stipendijas taip pat planuojama skirti pasirinkusiems regionų plėtrai aktualias informatikos, matematikos ir inžinerijos studijas Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio regionuose veikiančiuose universitetuose ir kolegijose. Ekonomikos ir inovacijų ministerija numato 200 eurų mėnesines stipendijas mokėti visą studijų laikotarpį – 4 metus. Jas galėtų gauti 420 studentų.
ŠMM informacija ir nuotrauka
