Šių metų kovo mėnesį susisiekimo ministras Rokas Masiulis paskelbė, kad Lietuva, kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, sieks „Vizijos 0“ – iki 2030 m. žūčių keliuose skaičių sumažinti perpus. Rinkos ir socialinių tyrimų kompanijos UAB „RAIT“ atlikta kelių sektoriaus ekspertų apklausa parodė, kad 51 proc. apklaustųjų mano, jog yra galimybė tikslą pasiekti.
Lietuvos ir Švedijos akademijos vadovas Peras-Erikas Peje Michaelssonas, buvęs „Dalarna“ universiteto, kuris glaudžiai bendradarbiavo su Švedijos transporto administracija, kūrusia „Viziją 0“, rektorius, įvardijo, kokias lietuvių įsitikinimų spragas parodė tyrimas ir kas padėtų sumažinti žūčių keliuose skaičių. Apie tai rašoma pranešime spaudai.
Kliūtis – vairuotojų sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje 2017 m. vienam milijonui gyventojų teko 67 žūtys, ES vidurkis – 49 žuvusieji, o Švedijoje – tik 25 žuvusieji. Iš viso šalies keliuose praeitais metais gyvybės neteko 192 žmonės.
UAB „RAIT“ atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 57 proc. kelių sektoriaus ekspertų tiki, jog iki 2030 m. Lietuvoje galima žūčių kelyje skaičių sumažinti perpus, 43 proc. specialistų šį tikslą vertina skeptiškai.
Specialistai pagrindine kliūtimi įgyvendinant „Viziją 0“ laiko eismo dalyvių sąmoningumo trūkumą – taip mano 30 proc. apklausos dalyvių, 19 proc. problema laiko nepakankamą kelių priežiūros, infrastruktūros ir eismo saugumo projektų finansavimą, o 16 proc. – korupciją bei skaidrumo stoką. Alkoholio vartojimą ir eismo dalyvių vairavimo kultūros stoką įvardijo po 14 proc. respondentų.
Paprašius pasirinkti, kurios eismo saugumo priemonės yra svarbiausios, specialistai nurodė, kad labiausiai prie saugaus eismo prisidėtų atsargesnis pėsčiųjų elgesys (84 proc.), aukštesnė vairavimo kultūra (83 proc.) ir kelių bei gatvių saugumo didinimas (67 proc.).
P. P. Michaelssonas pastebi, kad Lietuvoje labai akcentuojamas vairuotojų sąmoningumas ir jo didinimas, tačiau pagal „Viziją 0“ koncepciją nesiekiama pakeisti vairuotojų.
„Niekada visų vairuotojų vairavimo įgūdžiai nebus vienodai puikūs, vairuodami jie ne visada bus gerai pailsėję, susikoncentravę ar laikysis visų eismo taisyklių. Žmonės visada darys klaidų, tik vienomis aplinkybėmis jie bus linkę labiau rizikuoti, o kitomis – mažiau.
„Vizija 0“ pagrindinį dėmesį skiria ne vairuotojų sąmoningumui didinti, bet kuriamai kelių infrastruktūrai, kuri skatintų eismo dalyvius elgtis atsakingai“, – pasakoja P. P. Michaelssonas.
Saugaus eismo ekspertas bendrovės „Biseris“ atstovas Boleslovas Vengrys pateikia pavyzdį, kai miestų miegamuosiuose rajonuose vietoj asfalto klojamas grindinys, kuriuo yra nemalonu greitai važiuoti, todėl vairuotojai, važiuodami tokiu keliu, automatiškai sumažina greitį.
Tokie greičio mažinimo sprendimai jau pradedami taikyti ir Lietuvoje. Kitas pavyzdys – paaukštintos pėsčiųjų perėjos. Vairuotojai prieš tokias perėjas pristabdo greitį, tad netikėtai į kelią išėjęs pėsčiasis patiria mažesnius sužalojimus.
Ar žinome tikrąsias eismo įvykių priežastis?
P. P. Michaelssoną taip pat nustebino tai, kad mažiausiai prie saugumo prisidedančiomis priemonėmis laikytos šios: ištirti visi eismo įvykiai (pasirinko 22 proc. apklaustųjų), efektyvesnis gelbėjimo komandų darbas (16 proc.) ir tikslus eismo įvykių duomenų surinkimas (13 proc.).
Švedijoje prie „Vizijos 0“ įgyvendinimo reikšmingai prisideda eismo įvykių informacijos surinkimo organizacija STRADA – nacionalinė informacijos sistema, į kurią patenka duomenys apie eismo įvykius ir sužeidimus ne tik iš policijos, bet ir medicinos įstaigų.
Anot P. P. Michaelssono, jei dviratininkas patyrė sužalojimų eismo įvykyje, kuriame nedalyvavo automobilis, tikėtina, kad apie įvykį policijai pranešta nebus, todėl tokiu atveju į duomenų bazę informacija patenka iš ligoninių.
„Negalime spręsti saugaus eismo problemų, nežinodami, kur jos glūdi. Detalus duomenų surinkimas ir jų analizė leidžia identifikuoti svarbiausias kelių saugumo problemas.
STRADA duomenys pasitelkiami ir tada, kai, pavyzdžiui, reikia spręsti, kur įrengti greičio matuoklius, nes iš sukauptų duomenų gali išskirti pavojingiausias vietas“, – akcentuoja Lietuvos ir Švedijos akademijos vadovas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, žuvusiųjų keliuose statistika 2016–2017 m. ir pirmajame 2018 m. ketvirtyje yra labai panaši.
„Sėkmingai mažėjęs žuvusiųjų skaičius stabtelėjo ir toliau nebemažėja, o eismo įvykių skaičius netgi išaugo, tačiau kol kas niekas neįvardija, kokios šių pokyčių priežastys. Būtent tam ir reikalingas detalus duomenų surinkimas ir analizė, kad žinotume, kokios yra pagrindinės problemos ir kokių veiksmų reikia imtis“, – teigia B. Vengrys.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis teigia, kad didesnis mokslininkų ir tyrėjų indėlis turėtų būti nukreiptas į eismo įvykių analizę siekiant išanalizuoti visas tiesiogines ir netiesiogines įvykių priežastis, o vėliau pasiūlyti priemones joms mažinti.
Itin svarbus vaidmuo gerinant eismo saugumą tenka kelių ir transporto inžinieriams bei jų veiksmus reglamentuojantiems valstybės institucijų atstovams.
Moksliniais tyrimais pagrįstos kelių saugumo priemonės gali reikšmingai prisidėti įrengiant saugius kelius ir užtikrinant, kad jais važinėtų saugios transporto priemonės.
Reikia pirkti saugaus eismo sprendimus
Šiuo metu saugaus eismo priemonių ir paslaugų pirkimo konkursai dažniausiai organizuojami mažiausios kainos principu. Beveik pusė apklausos dalyvių (48 proc.) mano, kad norint sėkmingai įgyvendinti „Vizijos 0“ tikslus jie turėtų būti organizuojami ekonominio naudingumo principu.
Dažnai viešieji pirkimai organizuojami mažiausios kainos principu. Anot P. P. Michaelssono, kaina – ne vienintelis svarbus saugaus eismo priemonių pasirinkimo kriterijus.
„Yra ir kitų svarbių veiksnių – eksploatavimo trukmė, efektyvumas, kokybė, projekto pagrįstumas, priemonės įdiegimo greitis. Jei investuoti pinigai neduoda rezultato arba priemonė įdiegiama, kai jos jau nebereikia, tuomet mažiausia kaina praranda prasmę.“
Jo manymu, siekiant sumažinti žūčių skaičių verta pirkti ne atskiras priemones, o saugaus eismo sprendimus.
„Dažnai pavienės priemonės neduoda norimo efekto. Rezultatu turėtume laikyti ne tam tikros priemonės įdiegimą, bet tai, kokį poveikį ji daro.
Švedijoje pagal STRADA duomenis, galima analizuoti, kaip pasikeičia eismo įvykių statistika ir sužeidimų pobūdis įdiegus tam tikras priemones. Jei sprendimas neveiksmingas, ieškoma kitų avaringumo mažinimo būdų“, – sako P. P. Michaelssonas.
V. Žuraulis pabrėžia, kad labai reikšmingas yra šalies savivaldybių dėmesys ir įsitraukimas į avaringumo keliuose sprendimo problemas.
„Savivaldybės yra arčiau visuomenės nei Seimas ar Vyriausybė ir gali tiesiogiai taikyti priemones. Būtina, kad remontuojant kiekvieną gatvę ar kelią būtų skiriamas dėmesys eismo saugumo gerinimo priemonėms, o ne apsiribojama dangos tiesimu ar pavieniais sprendimais.“ – teigia V. Žuraulis.
Svarbiausi veiksmai
P. P. Michaelssonas tiki, kad Lietuvoje eismas gali būti toks pat saugus kaip Švedijoje, tik svarbu suprasti ir taikyti pagrindinius „Vizijos 0“ principus.
Vienas žuvęs žmogus valstybei kainuoja 600 tūkst. Eur, tad investicijos į eismo saugumą atsiperka.
Saugaus eismo strategijos „Vizija 0“ turėtų siekti visi: saugaus eismo strategijas kuriantys valstybės institucijų darbuotojai, inovatyviausius ir efektyviausius kelių infrastruktūros bei saugaus eismo sprendimus galintys pasiūlyti verslo atstovai, eismo saugumo problemas ir pokyčius tiriantys mokslininkai bei visuomenė.
Apklausa atlikta 2018 m. balandžio 9–26 d. Tyrimo duomenims surinkti naudoti telefoninės ir internetinės apklausos metodai. Iš viso apklausoje dalyvavo 63 respondentai. Tyrimą iniciavo saugaus eismo bendrovė „Biseris“ kartu su Lietuvos ir Švedijos akademija.
Lrt.lt
