Jau tapo tradicija po Kalėdų sukviesti po pasaulį pasklidusius tautiečius į Globalios Lietuvos lyderių apdovanojimą, kur dėkojame tiems, kurie garsino mūsų šalies vardą, kurie pasiekė ypatingų laimėjimų mokslo, verslo srityse, kurie pasiekė karjeros aukštumas užsienyje, bet grįžo į Tėvynę, nes tiki jos ateitimi ir, kas svarbiausia, tiki, kad nuo jų asmeninių pastangų ta ateitis priklauso.
Po tokių susitikimų atsiranda neįprastai teigiamas užkratas. Visa tai gerokai disonuoja su nacionaliniais saviplakos ypatumais, su tradicija save visaip menkinti ir žeminti, su madingomis kalbomis apie emigraciją. Būtent, apie emigraciją, kaip madą, vajų, ne vien apie objektyvias šio reiškinio priežastis, kurių, be abejo, taip pat yra, bet čia juk ne apie tai...
Pagal Heritadge Foundation ekonomikos laisvės indeksą Lietuva užima 16 vietą pasaulyje. Esame 16 pasaulyje ir pagal Pasaulio banko kasmet nustatomą verslo aplinkos indeksą. Kasmet vis didėja užsienio investicijų ir toliau jos didės, kelis šimtus naujų darbo vietų artimiausiu metu sukurs pasaulinio lygio kompanijos iš JAV, Vokietijos. Turime greičiausią pasaulyje viešąjį internetą, dešimtadalis pasaulio mokslinių lazerių produkcijos pagaminama Lietuvoje.
Ar mokame pasidžiaugti tokiu mūsų šalies įvertinimu? Juk jis ne šiaip iš kažkur, o bendro mūsų darbo, kartais beveik nematomo, ilgo, nuoseklaus, rezultatas.
Todėl noriu padėkoti visiems Lietuvoje gyvenantiems, ją gražinantiems, besirūpinantiems, tikintiems, mylintiems, nuoširdžiai dirbantiems žmonėms, kurių patriotizmo, kantrumo ir pastangų dėka šalis neatpažįstamai ir kasmet keičiasi. Ačiū tiems, kurie būdami svetur savo darbais garsina gimtinės vardą. Tikiu, kad susitelksime ir dar po metų laimėsime referendumą dėl dvigubos pilietybės. Tapsime dar vieningesni.
Prasidėjo 2018 metai kupini naujų linkėjimų, vilčių, lūkesčių.
Prieš didžiausias metų šventes vieni kitiems linkėjome gerų, sėkmingų, prasmingų ir realių permainų. Jau pradėjome švęsti atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, iš Vokietijos atkeliauja Nepriklausomybės aktas, kviesime į Dainų šventę, vyks dar daug įvairiausių renginių, koncertų, parodų ne tik visoje Lietuvoje, bet ir tautiečių bendruomenių organizuojamuose susibūrimuose užsienyje.
Natūralu, kad vis lyginame save su kaimynais. Džiaugiamės, kai kažkur aplenkiame latvius, nuolat išgyvename, kai atsiliekame nuo estų.
Kitas kaimynas – Rusija, pagal korupcijos lygį, gyvenimo trukmę, investicijas į mokslą vis labiau tolsta nuo Europos. Gyventojų pajamos kasmet krenta, tačiau, kaip teigia „sociologinių tyrimų“ duomenys – šios šalies gyventojai gyvena vis geriau. Meistriškai pritaikyta dar sovietinių laikų propagandos metodika, kuomet dauguma sovietinės imperijos piliečių buvo įsitikinę, kad jų šalis pati laisviausia, pati demokratiškiausia. Dauguma neturėjo progos išvykti į užsienį, bet tai netrukdė įsitikinimams, kad vakarai pūva, kad ten klesti nelygybė, išnaudojimas ir korupcija.
Tad ir šiandieną nestebina, kai lietuvių kilmės jaunuoliai atvykę iš Rusijos šiaurės ir Sibiro stovyklauti į Molėtų rajoną diskusijose netikėtai sužino, kad Rusija dalyvauja karo veiksmuose Ukrainoje. Propagandos įtaiga „išplauna“ smegenis ir įteigia reikiamą „tiesą“.
Bet laisvo laisvos visuomenės piliečio tai nepaveiks. Laisvas pilietis visuomet pasitikrins ir gana nepatikliai vertins valdžios skelbiamą informaciją, pasikliaus savo patirtimi, savo vertinimais.
Laisvas pilietis pats vertins aplinką, kurioje gyvena ir mokės pasirinkti.
Šiandieną ypač svarbus pozityvus savęs programavimas. Ne kiekvienam duota mokėti vertinti paprastus, kasdienius dalykus gyvenime. Jei nutinka kažkas gero, dažnas tiesiog nemoka džiaugtis, nes tuoj prisimena kokią nors problemą iš praeities, ar rūpesčius dėl ateities.
Pozityvaus mąstymo, optimizmo ir tikėjimo, kad mes tikrai viską galime, tikrai viską įveiksime, kai esame vieningi, mums labai reikia kasdien. Ir tai ne tik tušti žodžiai, o realūs gyvenimiški pavyzdžiai. Netiesa, kad esame abejingi. Mums rūpi – kiek suaukojame per labdaros akcijas visiškai nepažįstamiems, likimo nuskriaustiems žmonėms būtiniausios medicininės įrangos įsigijimui, Maltiečių sriubos akcijose, nepasiturinčių maisto bankams, senelių namams, slaugos ligoninėms ir kitiems kilniems tikslams. Ir tai dažniausiai darome neverčiami, neraginami, nes visi žinome, kas yra nelaimė.
Piktintis ir viską kritikuoti didelių pastangų nereikia. Tas, kas garsiai piktinasi ir viską koneveikia, dažniausiai pats nieko nedaro. Kas loja, tas nekanda. Kandžiotis iš tiesų neverta, bet vien skųstis ir kritikuoti per didelė prabanga. Atvertėm naują švarų 2018 metų lapą. Susitelkę ir pozityviai nusiteikę kiekvienas galime ir turime palikti jame prasmingą įrašą. Kad pastangos ir geri norai nenueitų “šuniui ant uodegos“. Ir dar Šuns metais…
