Trečiadienį Telšių teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Mažeikių skyriuje vyko Europos darbdavių dienos renginys „Atsiliepkime į verslo lūkesčius“. Siekta darbdaviams padėti apsirūpinti reikiamais darbuotojais. Pasakota, kaip reikėtų didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą bei kaip padėti žmonėms įgyti kokybiškų įgūdžių ir susirasti darbą.
Vyko dar viena konferencija
Renginyje dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė, Telšių teritorinės darbo biržos, VšĮ „Versli Lietuva“, Mažeikių politechnikos mokyklos ir vietos verslo atstovai.
Telšių teritorinės darbo biržos Mažeikių skyriaus vadovė Alfreda Normantienė teigė, kad šioje konferencijoje pagrindinis dėmesys skiriamas vietos darbo rinkos klausimams spręsti. Pasak jos, analogiška konferencija šiuo metu vyksta ir Šiaulių DRMC Mažeikių padalinyje – praktinė konferencija „Mokinių kūrybiškumo ugdymas ir patirtys grožio srities profesijų kryptyje“. Padalinyje tai pirmasis tokio pobūdžio renginys, kuriame bus gausu intriguojančių pranešimų, praktinių užsiėmimų ir galimybių besimokantiems asmenims atskleisti savo kūrybinį potencialą ir tobulėti.
Investuoti į darbuotojus
Personalo vadybos ekspertė Ernesta Laurinavičienė vedė paskaitą „Verslo sėkmės garantas – tikslinga personalo vadyba“ ir kartu kvietė pasidalinti patirtimi bei diskutuoti aktualiais klausimais. Pasak E. Laurinavičienės, Lietuvoje nėra atlikta daug tyrimų, kuriais remiantis būtų galima parengti įvairias tendencijas, faktus Lietuvos mastu: „Vienintelė organizacija, atliekanti personalo rodiklių tyrimą, yra Personalo valdymo profesionalų asociacija. Šito tyrimo duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos įmonėse buvo 22 proc. personalo kaitos. 2017 m. pirmąjį pusmetį fiksuota 24 proc. kaita, tai tikrai nemažai, vadinasi, kas penktas darbuotojas yra naujokas. Normali kaita turėtų būti nuo 5 iki 10 proc.“
Pranešėjos teigimu, darbuotojų pakeitimas trunka nuo 4 iki 12 mėn. Vidutinė vieno darbuotojo paieškos kaina 3 tūkst. eurų. Jei įmonėje yra 30 darbuotojų, kaita apie 20 proc., o keitimas trunka apie 4 mėn, organizacijai tai kainuoja per 16 tūkst. eurų. Didesnei įmonei, kurioje 200 darbuotojų, kaita kainuoja 112 tūkst. eurų. „Be to, kai ateina naujas žmogus, jis turi 3 mėn. bandomąjį laikotarpį ir 100 proc. nedengia buvusio žmogaus, taip pat aplink jį esantys darbuotojai, vadovai jį moko, tad gamyba ar paslaugos irgi nėra atliekamos 100 proc., – kalbėjo E. Laurinavičienė. – Toks mano, kaip personalo konsultanto, pasiūlymas, paskatinimas – pagalvoti, ar ne tikslingiau ir vertingiau dalį šių pinigų investuoti į esamų darbuotojų išlaikymą.“
Trūksta norinčių dirbti
Personalo vadybos ekspertė dalyviams uždavė klausimą, kodėl darbuotojai palieka jų įmones. Verslininkai kalbėjo, kad dauguma nepasilieka, nes nori didesnio atlyginimo. „Užburtas ratas. Visi įsivaizduoja, kad jie turi mažai dirbti ir daug uždirbti. Dažniausiai grįžta iš užsienio ir reikalauja mažiausiai 2000 eurų. Mes dirbame statybos sektoriuje, dalyvaujame konkursuose, kuriuose siūloma mažiausia kaina, kiek darbuotojas padaro, tiek ir gauna. Aš tikrai norėčiau išmokėti tiek, kiek jie nori, bet man reikia iš kažkur ir gauti. Taigi, kaip tai išspręsti, neturiu atsakymo. Labai norėtųsi tokių darbuotojų, kurie norėtų dirbti“, – kalbėjo verslininkas.
„Nėra taip, kad darbuotojai išeitų į kitą įmonę, jie išvyksta į kitą miestą arba užsienį, jei atlyginimą pakelsi tik 100 eurų, tai nieko negelbės, jie nori gauti dvigubai, trigubai daugiau. Vyksta 100 proc. eksportas“, – teigė kitas verslininkas.
Pateikė pasiūlymų
E. Laurinavičienė pateikė keletą pasiūlymų, kaip sėkmingai atlikti darbuotojų atranką. Pirmiausia, pasak jos, reikia sutartu laiku pranešti kandidatui apie sprendimą, ne vėliau kaip per savaitę. Išvardinti, kodėl darbuotojui verta rinktis įmonę, tiesiog „parduoti“ įmonę kandidatui. Žadėti tik tai, ką galėsite ištesėti, taip pat svarbus atlyginimo klausimas, kas pirmas įvardins sumą bei sumą atskaičius ir neatskaičius mokesčių. „Be to, kandidatai tampa vis pasyvesni ir jų pasiekiamumas tradiciniais būdais mažėja. 45 proc. kandidatų tikrina darbo skelbimus mobiliuosiuose įrenginiuose, tik 36 proc. darbdavių yra pritaikę aplikavimą naudojant mobiliuosius įrenginius. 54 proc. kandidatų skiria per 2 val. detaliai būsimos darbovietės ir kolegų analizei viešojoje ir socialinėje erdvėje. 79 proc. naudoja socialinius tinklus darbo paieškai, todėl organizacijoms, siekiančioms pritraukti geriausius kandidatus, tikslinga nuolat rūpintis savo įvaizdžiu“, – teigė E. Laurinavičienė.
Taip pat, pasak pranešėjos, tyrimais nustatyta, kad vadovai, kurie aptarinėja tikslų pasiekimą ir tarpinius rezultatus dažniau nei kas ketvirtį, padidina tikimybę pasiekti geresnius finansinius rezultatus, efektyviai suvaldyti kaštus ir juos sumažinti bei gali pagerinti žmogaus darbo rezultatus.
Vaida GALDIKĖ
Autorės nuotrauka
