Kultūros ministerijoje vykusioje 3-ioje tarptautinio forumo „Faro konvencijos principai ir urbanistinio paveldo apsauga“ sesijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama bendruomenių vaidmeniui saugant ir įveiklinant kultūros paveldą.
Forumo pranešėjas Philip’as Stein’as (Belgija) pristatė geruosius Faro konvencijos principų taikymo Belgijoje pavyzdžius, kurie atskleidžia visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo ir dialogo plėtojimo patirtis ir iššūkius. Kalbėdamas apie Antverpene vykdytus urbanistinius projektus, jis pabrėžė, kad visais atvejais buvo glaudžiai bendradarbiaujama su vietos bendruomenėmis, įsigilinama į žmonių lūkesčius bei ieškoma ne efektyvių architektūrinių, o visuomenės poreikius atitinkančių sprendimų. Plėtojant dialogą su bendruomene, pranešėjo nuomone, labai svarbu bendruomenės narius įtraukti į aktyvų dialogą nuo pat projekto pradžios, rengti pristatymus, socialines ir kultūrines akcijas, suteikti galimybę žmonėms išsakyti savo nuomonę. Jis pažymėjo, kad investuotojai ieško trumpiausių kelių, tačiau į procesus įsijungus bendruomenėms, randami geriausi sprendimai.
Patrick’as Leech’as (Italija) supažindino forumo dalyvius su disonuojančio paveldo pavyzdžiais Forli mieste šiaurės Italijoje, kur architektūroje išlikę fašizmo reliktai yra netekę savo pradinių funkcijų ir simbolinės reikšmės, atitrūkę nuo dabarties ir visuomenėje yra nevienareiškmiškai vertinami.
Forume buvo pristatyti ir Lietuvos bendruomenių veiklos, susijusios su kultūros paveldo išsaugojimu, pavyzdžiai. Žvėryno bendruomenės valdybos pirmininkė Danutė Jakubėnienė papasakojo apie 15 metų patirtis, aktualizuojant ir saugant kultūros paveldą Žvėryne, Vilniuje, pabrėždama, kad kol kas dialogo tarp suinteresuotų pusių nėra. Žvėrynas – vietovė, unikali kraštovaizdžiu ir savo išplanavimu. Pastatuose atsispindi visa XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės architektūrinių paieškų paletė ir to meto Vakarų Europoje vyravę stiliai: istorizmas, modernas, retrospektyvizmas ir kt. Žvėrynas yra geriausiai kompleksiškai išlikusios XX a. pr. originalios sodybinio tipo profesionalios mažaaukštės medinės architektūros pavyzdys Vilniuje. 108 mediniai Žvėryno pastatai įtraukti į Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, o 19 yra respublikinės reikšmės vertybės ir saugomi valstybės. Žvėryno bendruomenė deda daug pastangų, kad medinis kultūros paveldas būtų išsaugotas.
Apie savo veiklą papasakojo ir „Žemųjų Šančių bendruomenės“ atstovai Vita Gelūnienė ir Ed'as Carroll. Šančiuose gyvenantys menininkai subūrė bendruomenę aktyviai kultūrinei ir paveldo išsaugojimo veiklai. Pačių rankomis atkurtas ir įveiklintas buvusių kareivinių žemines bendruomenės nariai pavadino „Kopūstų lauku“. Šiose erdvėse verda aktyvus visuomeninis ir kultūrinis gyvenimas. Šią iniciatyvą yra įvertinusi Europos Taryba ir pristačiusi Gruzijoje šįmet vykusiosiose praktiniuose susitikimuose Faro konnvencijos tema (the Faro Lab) kaip gerąją praktiką, įgyvendinančią Faro konvencijos dvasią.
Prie kultūros paveldo išsaugojimo prisideda nevyriausybinės organizacijos ir įmonės. Justina Ūsonytė (Valstybinė kultūros paveldo komisija) pristatė įmonės Laimikis.lt sukurtą žaidimą URBINGO, kuris supažindina su Vilniaus Šnipiškių rajonu. Šnipiškės – unikalus XIX a medinių namų kvartalas, šalia kurio auga dangoraižiai, nustelbiantys ir pamažu užstatantys medinius namus. Žaidimas skirtas gyventojų įtraukimui į aktyvų kultūros paveldo pažinimą ir puoselėjimą, skatina Šnipiškių bendruomenę ir Vilniečius susipažinti su rajono istorija bei padėti ją išsaugoti.
Sesijos moderatorius Hakan’as Shearer’as Demir’as (Europos Tarybos sekretoriatas) baigdamas sesijos darbą, pažymėjo, kad Faro konvencijos pagrindinis principas yra skatinti dialogą tarp skirtingą požiūrį turinčių suinteresuotų pusių. „Europos žinia – turime nugalėti priešiškumą. Faro konvencija veda į tai“, – kalbėjo forumo pranešėjas Philip’as Stein’as.
Faro konvencija įtvirtina neatsiejamą piliečių teisę į kultūros paveldą bei teisę pripažinti individualią ir kolektyvinę atsakomybę už kultūros paveldą, skatinant požiūrį, jog kultūros paveldo išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas turi tapti žmogaus vystymosi ir gyvenimo kokybės tikslu. Faro konvencijoje kalbama ne apie pačią kultūros paveldo apsaugą, kurią detaliai reglamentuoja Europos Tarybos parengtos Europos architektūros, Europos kraštovaizdžio ar Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos, o apie visuomenę ir kultūros paveldo reikšmę visuomenei.
Faro konvencijos taikymo principų esmę sudaro visų suinteresuotų šalių – valstybinių įstaigų, vietinių valdžios organų ir vietos bendruomenių – bendradarbiavimas bei dialogas. Konvencijos iškeltos idėjos apie visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą ir atsakomybę kultūros paveldo klausimais skatina visuomenės įtraukimą į paveldosaugos veiksmus, didina jos sąmoningumą paveldo srityje. Konvencijoje pažymima, kad siekiant demokratiniais principais grįsto dialogo, negalima išskirti nė vienos žmonių grupės nei religiniu, nei tautiniu pagrindu, nes kiekviena jų turi teisę į kultūros paveldą ir savo identitetu paremtą pasakojimą apie jį.
Forumą organizavo Valstybinė kultūros paveldo komisija kartu su Europos Tarybos kultūros ir kultūros paveldo skyriumi, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetu ir Kultūros ministerija. Renginiuose dalyvavo Europos Tarybos ekspertai, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Olandijos, Suomijos, Islandijos, Airijos, Austrijos, Vengrijos, Portugalijos ir Serbijos atstovai.
Europos Taryba, siekdama demokratijos įtvirtinimo bei visuotinio žmogaus teisių laikymosi, 2005 m. Faro mieste Portugalijoje pakvietė valstybes nares pasirašyti Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvenciją.
