Lietuviai pensijoje vidutiniškai tikisi nugyventi beveik 18 metų (17,9 m.), t. y. daugelis neabejoja, kad sulauks 80-ies ir daugiau, rodo Spinter tyrimai atliktas Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo užsakytas „Šalies gyventojų senatvės lūkesčių tyrimas“.
Ženkliai skiriasi vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pensijoje rezultatai pagal respondentų išsilavinimą. Neturintys vidurinio išsilavinimo respondentai vidutiniškai tikisi nugyventi vos 14,8 metų, o baigusieji vidurinį ir įgiję (ar turintys nebaigtą) aukštąjį apie 18 metų. Įdomu, jog pažvelgus į respondentų profesijas, tyrime paaiškėjo, kad ilgiausiai pensijoje mano išgyvensiančios namų šeimininkės (20 m.), o trumpiausiai – aukščiausio ar vidutinio lygio vadovai (14,4 m.).
„Tokias žmonių nuomones pagal išsilavinimą lemia skirtingai įsisavintos sveikos gyvensenos žinios ir, tikėtina, efektyvesnis jų pritaikymas dėl geresnių materialinių sąlygų. Be to, žemesnį išsilavinimą turintys žmonės paprastai dirba sveikatai pavojingesnius, fiziškai sunkius, alinančius darbus, kurie taip pat trumpina jų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę. Vadovų nuotaikos atitinka vadovaujančio darbo aukštus reikalavimus, kurie galimai kelia nuolatinį stresą ir įtampą, o tai vėlgi prisideda prie nurodomos trumpesnės tikėtinos gyvenimo trukmės“, – tyrimo rezultatus komentuoja Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto vadovė Sarmitė Mikulionienė.
Moterys senatvėje tikisi pragyventi ilgiau nei vyrai (palyginimui: 18,3 m. ir 17,5 m.). Tiesa, kaip rodo vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės statistika sulaukus 60 metų, Lietuvos moterys gali tikėtis nugyventi kur kas ilgiau – 23 metus, vyrai apie 17 metų (Eurostat, 2015 m.).
„Šiuos skirtumus pagal lytis lemia daugelis veiksnių: sergamumo specifika, darbo tarp lyčių pasiskirstymas, moteriškumo ir vyriškumo samprata visuomenėje, vis dar kažkiek veikianti mūsų elgseną, pavyzdžiui, nesaugų vairavimą, žalingus įpročius ir panašiai,“ – galimas tokio skirtumo priežastis aiškina S. Mikulionienė.
Tyrime respondentai taip pat buvo paklausti, kas išėjus į pensiją jiems kelia didžiausią nerimą. Paaiškėjo, kad gyventojai yra itin sunerimę dėl silpstančios sveikatos ir ligų senatvėje, tai įvardijo daugiau nei pusė apklausos dalyvių (53 proc.). Be to, visų tyrimo respondentų buvo paprašyta skalėje nuo 1 iki 10 paskirstyti sveikatos prioriteto taškus senatvėje pagal aktualumą. Apklausos duomenimis, visų pirma prioritetas senatvėje teikiamas gyvenimui be skausmo (4 iš 10). Iškart po to, minimas fizinis komfortas (rega, klausa, judėjimas) (3,2) ir psichinė sveikata (2,8).
Vertinant šalių vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rezultatus Europos Sąjungoje yra naudojamas ir Sveikų gyvenimo metų rodiklis. Taip yra siekiama įvertinti skirtumą tarp bendro šalies gyventojo išgyvenamumo pensijoje bei išgyvenamumo be negalios ir be lėtinių ligų. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje 65 metų moterų Sveikų gyvenimo metų rodiklis siekia 5,5 metų, o to paties amžiaus vyrų – 5 metus. Pavyzdžiui, Švedijoje moterys nuo 65 metų dar gali tikėtis nugyventi 16,8 sveikų gyvenimo metų, o vyrai – 15,7 metų be negalios ir be lėtinių ligų (Eurostat, 2015 m.).
Iš viso tyrime buvo apklausti 688 respondentai iš visos Lietuvos. Respondentų amžius – nuo 20 iki 55 metų.
