Valdančiosios Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad tinkamiausias laikas referendumui dėl dvigubos pilietybės išplėtimo būtų 2019 metais vyksiančių prezidento rinkimų pirmasis ir antrasis turai.
Galimybę rengti referendumą dvi dienas su poros savaičių pertrauka R.Karbauskis šią savaitę aptarė su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Laura Matjošaityte.
„Nors prezidento rinkimuose dalyvauja didžiausias rinkėjų skaičius, šis skaičius gali būti nepakankamas referendumui įvykti, jei referendumas truktų vieną dieną. Tad dviejų dienų trukmės referendumas leistų tikėtis maksimalaus įmanomo rinkėjų aktyvumo. Kita vertus, dviejų savaičių pertrauka tarp balsavimų leistų aktyviai agituoti dar nebalsavusius, skatinant juos dalyvauti referendume antrąją balsavimo dieną“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį pranešė R. Karbauskis.
VRK pirmininkė sako, kad siūlomas laikas būtų geras sprendimas siekiant aktyvumo.
„Pagal įstatymą yra galimybė referendumą rengti ne vieną dieną. ir Seimas yra laisvas apsispręsti. Tai jeigu bus nuspręsta, kad referendumas organizuojamas kelias dienas, tai referendumas ir vyks kelias dienas“, – penktadienį BNS sakė L. Matjošaitytė.
Jos teigimu, nutarus referendumą rengti kelias dienas su pertrauka, VRK tektų pareiga užtikrinti, kad rinkėjai valią pareikštų tik vieną kartą.
„Kalbėsimės su mūsų kompiuterinės programos kūrėjais, bet manytina, kad viskas yra įgyvendinama“, – sakė L. Matjošaitytė.
R. Karbauskis po pokalbio su VRK vadove taip pat paskelbė, kad buria darbo grupę, kuri svarstys referendumo organizavimo laiką, rengs įstatymų pataisas bei prisidės prie kitų reikalingų darbų atlikimo.
Anot jo, svarbu pakeisti teisės aktus, kad atsirastų galimybė balsavimą užsienyje organizuoti ne tik Lietuvos ambasadose ir konsulatuose, bet ir kitų šalių valstybinėse įstaigose.
„Toks sprendimas padidintų užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių dalyvavimo referendume dėl dvigubos pilietybės galimybes, nes jiems rinkimų apylinkės būtų lengviau ir greičiau pasiekiamos. Be abejo, reikės įvertinti, kuriose šalyse ir jų regionuose gyvena daugiausiai balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių“, – aiškina parlamentaras.
L. Matjošaitytės teigimu, norint plėsti balsavimo vietų sąrašą, reikia keisti Referendumo įstatymą, nes pagal dabar galiojančią redakciją užsienyje balsuojama diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose.
„Rinkimų komisijos vis tiek būtų lietuviškos (...). Kalbant apie finansinius išteklius, daugėjant balsavimo vietų atitinkamai reikėtų daugiau personalo ir būtų šiek tiek daugiau išlaidų“, – sakė ji.
R. Karbauskis žada, kad ne tik burs darbo grupę reikalingoms pataisoms rengti, bet ir kvies nacionaliniu mastu burtis į referendumo dėl dvigubos pilietybės iniciatyvinę grupę, kuri koordinuotų pasirengimo referendumui eigą.
Konstitucinis Teismas spalį Seimo prašymu aiškindamas savo ankstesnių nutarimų nuostatas dar kartą paskelbė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.
Dabar Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Autorė: Donata Majauskienė
Vilnius, lapkričio 3 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
