Vienas svarbiausių šešėlinės ekonomikos veiksnių yra dažnas grynųjų pinigų naudojimas, sako Lietuvos policijos vadovas. Linas Pernavas teigia, jog labiausiai šešėlis yra paplitęs turgavietėse, statybose, transporte bei automobilių prekyboje, todėl jis siūlo svarstyti galimus šių verslų suvaržymus.
L. Pernavas kelia klausimą, ar turgavietės, kokios veikia Lietuvoje, turėtų apskritai likti.
„Mes turėtume atsakyti patys sau į klausimą, ar toks dalykas kaip turgavietė, kokia yra pas mus, turėtų egzistuoti. Bet čia jokiu būdu aš nekalbu apie ūkininkus ir jų turgelius, apie pačių pasigamintų dalykų pardavimą ir nekalbu apie menininkus ir jų parduodamus dalykus“, - Vyriausybėje surengtoje konferencijoje apie šešėlinę ekonomiką pirmadienį kalbėjo policijos generalinis komisaras.
Pasak L. Pernavo, reikia spręsti, ar statybose gali dirbti asmenys su patentais, ar nevertėtų leisti parduoti tik visiškai įrengtus būstus.
„Reikėtų mums apsispręsti, ar pastatus ir statinius turėtų bei galėtų statyti asmenys, turintys patentus, ar tai turėtų atlikti konkrečios įmonės, kur šešėlis būtų mažesnis. Antras labai svarbus dalykas, kurį reikėtų daryti, kaip daro Vakarų valstybės, tai pastatą galima būtų parduoti tik visiškai įrengus. Mano manymu, taip būtų surinkta daugiau mokesčių“, - teigė L. Pernavas.
Anot jo, transporte bei automobilių prekyboje labiausiai padėtų operacijų grynaisiais mažinimas.
„Mano nuomone ir mūsų ekspertų bei analitikų nuomone, kuo daugiau grynųjų pinigų ir kuo mažiau bankinių pavedimų, tuo daugiau šešėlio“, - teigė L. Pernavas.
Policijos duomenimis, statybų sektoriuje metinis šešėlio dydis siekia maždaug 739 mln. eurų, turgavietėse - 494 mln. eurų, automobilių ir jų dalių prekyboje - 272 mln. eurų, o transporte ir krovinių pervežime - svyruoja nuo 72 iki 200 mln. eurų.
Autorius: Pranciškus Vaišvila
Vilnius, spalio 23 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
